|
|
|
Nelegalai už šimtinę per dieną
Vis daugiau moksleivių vasarą sieja ne su poilsiu, o su darbu ir galimybe užsidirbti pinigų, tačiau šiai tendencijai trukdo įvairūs apribojimai, kurių pasekmė - nelegalus darbas. Viena iš liūdnesnių naujienų paaugliams buvo žinia, kad Socialinių reikalų komitetas, neseniai svarstęs įstatymo pataisas dėl nepilnamečių įdarbinimo, nepritarė vieninteliam įstatymo pataisų punktui, suteikiančiam galimybę vasaros atostogų metu dirbti ir trylikamečiams, o tokio amžiaus grupėje norinčių dirbti vaikų yra daug. Kol kas pagal šiandien galiojančius įstatymus nepilnamečiai vasaros atostogų metu lengvus darbus gali dirbti nuo 14 metų, taip pat Vyriausybė 2003 metais yra patvirtinusi asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką bei jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą, kuris galioja iki šiol. Kretingos darbo biržos vyriausioji specialistė Lina Paulauskienė „Pajūrio naujienoms“ pranešė, kad moksleivių dėl darbo vasarą kreipiasi į juos daug. Per tris trečiadienius (moksleiviams skirtą dieną) užsiregistravo iš viso 65 moksleiviai, pernai tokiu metu buvo maždaug 20. Berniukai nori dirbti statybose, mergaitės – Palangoje. Darbdavių, galinčių oficialiai įdarbinti nepilnamečius vasarą, turime tik 8, - apgailestavo specialistė, išvardijusi siūlomus darbus, tai – griovių valymas, šienavimas, statybose, vienas ūkininkas įdarbintų braškių sezonui. Akcentavusi, jog pačioje Kretingoje darbų pasiūla esanti menka, L.Paulauskienė aiškino: „Bandome įmonių vadovus šnekinti, agituoti, tačiau jie nori rimtų darbuotojų, nori mokėti rimtą užmokestį ir būti netrukdomi apribojimų. Nori aukoti pamokas Dažniausiai darbą paaugliai susiranda peržengdami darbdavio slenkstį be jokio tarpininko ar palaikymo, kokių apribojimų nepaisoma, lieka paslaptis. Ar aukojamos pamokos, taip pat iki galo neįmanoma atsakyti, o tėvų pozicija – įvairi. Štai gimnazistas Edgaras, baigęs mokslo metus, dirbs prie tėvų statomo namo, gaudamas už dieną po 100 litų. „Dirbu ten ir dabar kiekvieną laisvą dieną, išskyrus sekmadienį“, - tikino vaikinas, paaiškindamas, jog laisva diena būna arba šeštadienį, arba kai nėra pamokų, pavyzdžiui, prieš egzaminus. Tėvai į pagalbą pasitelkiami, siekiant įsidarbinti mokslo metams nepasibaigus, nors įstatymas tai daryti draudžia. „Kol mokslo metai, sutikimų neduodame, o kai baigsis mokslo metai, sutikimas dirbti – jau tėvų rūpestis“, - patikino redakciją Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė. Jos manymu, vakarais ar savaitgaliais dirbančių moksleivių yra, tačiau įsidarbindami mokyklos jie neatsiklausia, todėl apie tai nieko nežinanti. „Mokinių darbo vieta yra mokykla, tačiau yra paauglių, kurie suderina mokslą ir darbą, ir jei antras darbas pirmam nemaišo, kodėl nedirbti,“ – samprotavo gimnazijos vadovė. Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius Kazys Anužis neslėpė, jog yra trys vienuoliktokai, kurie norėtų dirbti nuo birželio 10 dienos, o mokslo metai baigsis birželio 20-ąją. Dvi mergaitės prašo išleisti į užsienį braškių skinti, o trečiasis susirado vietą prie akmens apdirbimo. Visi prašo palaikomi tėvų. „Kol nepasibaigę mokslo metai, žinau, neturiu teisės parašyti sutikimo, tačiau, jei savarankiškai atsiskaitytų su atitinkamų dalykų mokytojais, jei pažangūs...“ - svarstė direktorius.
Kavinėse nepilnamečių nenori Darbdavių gretose dominuoja teigiamas požiūris į jaunuosius darbininkus. Statybomis užsiimančios UAB „Edija“ vadovas Edmundas Jasinskas tikino, jog šiuo metu moksleivių jo įmonėje nėra, nes laikosi įstatymų, tačiau gal 10, gal 15 įdarbins. „Pernai dirbo apie 20, turėjau neblogų moksleivių, kurie dirbo ir užsidirbo, likau jais patenkintas, ypač moksleiviais iš kaimo“, - kalbėjo darbdavys, pasakydamas, jog paaugliams numatyti aplinkos tvarkymo, valymo, kiti pagalbiniai darbai, dirbs ir prie trinkelių klojimo. Uždarbis priklausysiąs nuo darbo kokybės, bus įmanoma, sakė vadovas, uždirbti nuo 800 iki 2000 Lt. „Įdarbindamas nepilnametį, gauni problemą. Prie jų turi stovėti, trumpesnė darbo diena, darbo saugos reikalavimai - daug dalykų susideda“, - aiškino sodybos „Vienkiemis“ šeimininkė Jolanda Šoblinskienė, atsakydama, jog moksleiviai juos atakuoja, tačiau, išskyrus kelis atvejus, jiems atsakoma neigiamai. Palangos, kuriai savo vasaras parduoti ypač pasirengusios merginos, įmonių „Jūros užeiga“ bei „Monika“ administracijos atstovai sakė, kad moksleiviai kreipiasi, tačiau jie priima tik pilnamečius. Jau dirba ir kretingiškių. Anot kavinės-picerijos-baro „Monika“ buhalterės Vilmos Beržanskienės, pas juos padavėjomis šiuo metu dirba iš Kretingos bene trys mokinės. Viena - tik savaitgaliais. Kita - dvyliktokė - aiškinusi, jog nedaug būna pamokų ir mokslą su darbu nesunku suderinti. Dirbo ir naktimis Oficialios dirbančių nepilnamečių statistikos parengti nėra įmanoma, nes didžioji dalis dirba ar dirbs nelegaliai, todėl apie savąsias darbo patirtis šneka atsargiai. Neslepiamas noras uždirbti kuo daugiau. Keletą kretingiškių moksleivių pakalbinus, paaiškėjo, kad beveik visi jie dirbs arba dirba, tą patį kalbėjo ir apie savo klasės draugus. Šešiolikmetė Ligita: „Žadu dirbti, tačiau sunku susirasti tokį darbą, kur būtų geri pinigai. Nepilnamečiams moka mažai. Norėčiau Palangoje dirbti kambarine ar ką nors pardavinėti, bet į tokius darbus priima daugiausia nuo 18 metų. Septyniolikmetis Vilius: „Statau namus. Nelegaliai, todėl firmos nesakysiu. Košę maišau, kasu, prie medžio darbų siunčia - nelabai sunku. Moka maždaug 100 litų į dieną. Pavasarį pradėjau. Taip kiekvienais metais. Savaitgaliais ir kai esu laisvas nuo pamokų. Objektai visame Klaipėdos rajone“. Kitas septyniolikmetis: „Dirbu antrus metus servise, nelegaliai, remontuoju automobilių važiuokles. Per mokslo metus dirbu savaitgaliais, teko ir naktimis. Per šeštadienį kartais ir 200 litų uždirbau. Klasėje dauguma dirba ir dauguma nelegaliai, tik vienas kitas turi darbo pažymėjimą.“ Mindaugas: „Per atostogas dirbsiu Šventojoje, prie vidaus apdailos darbų nameliuose. Tikiuosi 100 litų per dieną uždirbti“. Dažniausia motyvacija, kodėl aukojamas vasaros poilsis, yra noras turėti savų pinigų, prašyti tėvų ir klausytis jų moralų vieniems atsibodę, kiti, minėjo, nesiryžta, nes gyvenama sunkiai. Jaunuoliai aiškino, jog nemažai bendraamžių dirba savo tėvų firmose, kartais ir draugus įdarbina, su darbdaviais, atkreipė dėmesį jie, daugiausia ėjo tartis individualiai. Kalbant be tarpininkų, esą, įmanoma susitarti dėl didesnių pinigų. Per darbo biržą į bibliotekos statybą įsidarbinęs draugas, girdėję, gausiąs 60 litų per dieną. Ar nebijo nelegaliame darbe atsirandančios išnaudojimo rizikos? Ir legaliame darbe jo pilna, tai truks neamžinai, ar mes panašūs į vergus, - atsakinėjo nepilnamečiai, pridurdami, jog šitaip nereikia jokių pažymų, o uždirbtus pinigus žada leisti daugiausia savo reikmėms, taip pat ir kelionėms. Štai Darbėnuose, anot K.Anužio, ypač veržiasi dirbti vienuoliktokai, kurių laukia didesnių išlaidų metai, reikėsią ir „pastrajų“.
Audra VENCKUVIENĖ
|
|
