|
|
|
Aptarė institucijų bendradarbiavimo svarbą dirbant su jaunimu
Atvirame jaunimo centre įvyko tarpžinybinio tinklo susitikimas, per kurį įvairioms institucijoms, organizacijoms buvo pristatytas centras, jo veikla. Susirinkusieji taip pat aptarė jo svarbą jaunimui, visuomenei ir bendradarbiavimo galimybes. Jaunimo politika – pavyzdys Europoje Viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozas papasakojo apie atvirų jaunimo centrų patirtis mūsų šalyje ir užsienio valstybėse. „Darbo su jaunimu forma oficialiai pripažinta prieš 16 metų“, – sakė jis, pasidžiaugęs, kad tokia veikla plečiasi, ir beveik visose 60 savivaldybių yra įsteigti atviri jaunimo centrai arba jaunuoliams skirtos erdvės. Gerosios patirties įgyti su jaunimu dirbantieji vykdavo ir vyksta į kitas valstybes, kuriose taip pat skiriama nemažai dėmesio darbui su jaunimu. „Ankščiau mes vykdavome į Skandinavijos šalis, Vokietiją ir stebėdavomės jų pasiekimais, sukurta infrastruktūra. Dabar tiek vokiečiai, tiek kitų Europos valstybių atstovai atvyksta pas mus ir stebisi, kaip esame nuosekliai išvystę darbo su jaunimu sistemą ir užtikriname savo šalyje šią funkciją, kad šiai sričiai yra skiriamas toks finansavimas“, – vieną pavyzdžių išsakė M. Ulozas, įvardinęs, kad atviro darbo su jaunimu politika Lietuvoje šiuo metu yra laikoma pavyzdžiu Europoje. Pagal atliktus tyrimus, 15 proc. jaunuolių dalyvauja nevyriausybinių ar kitokių organizacijų veikloje, 25 proc. – neformaliose ugdymo veikloje. „Aktyvus jaunuoliai vidutiniškai užsiima 6 veiklomis – dalyvauja ir organizacijų veiklose, ir lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus“, – paaiškino M. Ulozas. Dar 10 proc. jaunuolių turi su sveikata susijusių problemų, o 2–3 proc. linkę nusikalsti ar kitaip savo elgesiu kenkiantys visuomenei. „Dauguma čia susirinkusių institucijų ir dirba su tais 2–3 proc., likusiems – nė į vieną kategoriją nepatenkantiems jaunuoliams – nėra skiriamas dėmesys“, – situaciją apibūdino susitikimą moderavęs specialistas. Į šias kategorijas nepatekusių jaunuolių yra apie 65–70 proc., tokie jauni žmonės dažnai vadinami nemotyvuotais. „Tai – nenemotyvuotas jaunimas. Į šiuos skaičius patenka didžioji dalis jaunuolių, kurie galbūt nenori dalyvauti neformaliajame ugdyme, galbūt net neturi galimybių to padaryti. Atviri jaunimo centrai ir yra tam, kad jie čia galėtų saugiai leisti laiką, galbūt nieko neveikti. Ilgainiui jie vis tiek panorsta ką nors nuveikti, juos paskatina kiti čia apsilankantys bendraamžiai, kurie galbūt muzikuoja, kažką kuria, sportuoja ir panašiai“, – tikino M. Ulozas.
Gali jaunuolį nukreipti į centrą Tarpžinybiniame susitikime dalyvavo įvairių institucijų, ugdymo įstaigų, organizacijų atstovai, kurie vienaip ar kitaip dirba su jaunimu. Susirinkusieji diskutavo apie šiandieninio jaunimo poreikius, skirtumus tarp kartų, visuomenės požiūrį į jaunuolius. „Visi dirba su jaunimu, bet jie jaučiasi negirdimi, – kad jaunimui yra teikiamos paslaugos, bet dažnu atveju nėra atsižvelgiama į realius jų poreikius, kalbėjo M. Ulozas. – Atidarant ir atvirus jaunimo centrus dažnai girdimas pirminis neigiamas visuomenės požiūris ir yra tam priešinamasi. Tačiau po to visi džiaugiasi, kad jaunuoliai nėra palikti gatvėje, yra užimti.“ Susitikimą moderavęs Marius akcentavo, kad labai svarbu ir kitų institucijų bendradarbiavimas su atviru jaunimo centru. Atvykę socialiniai darbuotojai pasidalino praktiniais pavyzdžiais, kuomet jų ugdymo įstaigos auklėtiniai, neatėję į pamokas, randami atvirame jaunimo centre. „Bendradarbiaujame su jaunimo darbuotojais, norėdami tokius mokinius susigrąžinti į mokyklą ir kad šie norėtų joje likti. Tokių pavyzdžių jau turime“, – atskleidė Marijono Daujoto progimnazijos socialinė pedagogė Vilija Lupeikienė. Apie mokyklų ir atviro centro bendradarbiavimo svarbą akcentavo ir M. Ulozas: „Jaunimo darbuotojai gali suprasti jaunuolius ir juos nukreipti tam tikra linkme, parodyti įvairias galimybes, jauname žmoguje atrasti tai, kas patinka jam. Socialiniai darbuotojai taip pat gali jaunuolius nukreipti į atvirą jaunimo centrą.“ Atvirame jaunimo centre jaunuoliai ateina ir išeina, kada jiems norisi, nėra konkrečių programų, funkcijų, kurias jie turi atlikti, kitaip negu ugdymo įstaigose. „Neretai jaunuoliams netinka ugdymo įstaigose keliami reikalavimai, siūlomos ugdymo formos ir panašiai. Atviruose jaunimo centruose jie atsiskleidžia visiškai kitaip, gali atrasti savo įgūdžius, bet tuo pačiu čia jiems yra užtikrinamas saugumas. Taip pat tokiuose centruose jie gali atrasti savo autoritetą, ko galbūt negali padaryti gyvendami savo šeimose. Turėti autoritetą jauniems žmonėms yra labai svarbu“, – tikino M. Ulozas. Apžiūrėjo patalpas Per susitikimą susirinkusiesiems Kretingos atvirame jaunimo centre dirbantis Albinas Šiaudvytis aprodė naujas patalpas, kaip juose įsikūrė jaunimas. Apžiūrėję jas svečiai dalijosi mintimis, teikė savo siūlymus, kaip dar būtų galima patobulinti centrą. „Lankiausi Kaune esančiame jaunimo centre. Jame buvo įrengtas tylos kambarys, kur, kaip jie pasakojo, jaunuoliai gali pabūti vieni, panorėję – net pamiegoti. Nuo kitų erdvių juos skyrė stiklinė pertvara. Taip pat būtų smagu, kad čia būtų organizuojama kaip įmanoma daugiau susitikimų su įvairiais žmonėmis, kurie jaunuoliams būtų kaip autoritetas, kad čia jie galėtų užmegzti ryšį su suaugusiu žmogumi“, – mintimis dalijosi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Bruzdeilynienė. Jai pritarė ir M. Ulozas, patvirtinęs, kad kituose šalyje veikiančiuose atviruose jaunimo centruose būna įrengti tylos kambariai: „Kitur yra koks nors tylos kampelis, kiti sugalvoja per dieną suorganizuoti tylos pusvalandį. Jaunuoliai gauna labai daug informacijos, todėl neretai nori pabūti tyloje, vieni.“ Pabūti vieni jauni žmonės bando ir būdami mokyklose. „Esu pastebėjusi, kad jie ieško įvairių vietų, kur galėtų pabūti nematomi“, – patirtimi dalinosi socialinė pedagogė V. Lupeikienė. Dauguma susirinkusiųjų atkreipė dėmesį į virtuvėlės poreikį. „Maistas jaunimui – labai svarbu. Jie valgo tikrai daug, galbūt jų patiriamo streso lygis yra išties didelis“, – kalbėjo V. Lupeikienė. Atviruose jaunimo centruose, taip pat ir Kretingoje, virtuvės yra numatytos, tik Kretingoje ji nėra iki galo įrengta. Virtuvės jaunuoliai gali pasišildyti maistą, užsikaisti arbatos. „Neretai jaunimo darbuotojai organizuoja veiklas, susijusias su maistu – gamina jį. Per tai jie užmezga ryšį su lankančiais jaunimo centrą, taip pat ugdo jų socialinius įgūdžius“, – paaiškino M. Ulozas.
|
|
