Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar išvardintumėte Lietuvos partijas, ar pasakytumėte jų skaičių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Finansų ministerija pateikė savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI), papildyto 2021 m. duomenimis, rodiklius. GKI parodė, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą.

TOP 5 savivaldybės pagal GKI

2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, palyginus su 2020 m., TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno r. savivaldybė GKI reitinge pasikeitė pozicijomis su Klaipėdos m. savivaldybe: II v. – Kauno m. savivaldybė, III v. – Kauno r., IV v. – Klaipėdos m., V v. – Neringos.

Iš šių 5-ių savivaldybių 2013–2021 m. didžiausią pažangą padarė Kauno rajono savivaldybė, kuri iš XII pozicijos 2013 m. pakilo į III poziciją 2021 m. Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja, tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2021 m. lyderės buvo Palangos, Kauno m. ir Šiaulių m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė V indekso poziciją. Analogiškai aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., o Vilniaus m. savivaldybė buvo II v., III v. – Raseinių r., toliau – Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Žemiausia – VII pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos r. savivaldybės.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2021 m. savivaldybių geriausia situacija Neringos savivaldybėje – 1 tūkst. 76 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų, daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1 tūkst. 830 ir 1 tūkst. 671.

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1 tūkst. 139 Eur ir 1 tūkst. 46 Eur. O mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų r. savivaldybėje – 720 Eur, tai yra 36 proc. mažiau negu Vilniuje. Neringoje 2021 m. taip pat buvo mažiausias ir užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (50 proc.), kai kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė apie 80 proc. ir daugiau (Vilniuje – 93 proc.).

Daugiausiai praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų, tenkančių 10 tūkst. savivaldybės gyventojų, tarp TOP 5 savivaldybių buvo Kauno m. savivaldybėje – 306, mažiausiai – Kauno r. savivaldybėje – 27. Paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, buvo didžiausias Vilniuje – 853, mažiausias – Neringoje – 10. Aukščiausias mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų skaičius 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas Kauno r. savivaldybėje – 1 tūkst. 244, žemiausias – Neringoje – 869.

Žemiausią GKI turinčios savivaldybės

Žemiausias GKI rodiklis 2021 m. buvo nustatytas Zarasų r. savivaldybėje. Toliau seka Skuodo r., Kelmės r., Vilkaviškio r., ir Lazdijų r. savivaldybės. Tačiau Zarasų r. savivaldybė užima gana aukštą – IV v., o Skuodo r. savivaldybė – XII v. pagal švietimo paslaugų sub-indeksą.

Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje – 720 Eur, didžiausias – Kelmės r. savivaldybėje (782 Eur).

Kitas pavyzdys – registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. šis rodiklis didžiausias buvo Lazdijų r., mažiausias – Skuodo r. savivaldybėse.

GKI pokytis 2013–2021 metais

2013–2021 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškosiose Kalvarijos (94 proc.), Ignalinos r. (93 proc.) ir Pakruojo r. (88 proc.) savivaldybėse, taip pat Kauno r. (85 proc.) ir Birštono (80 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (8 proc.), Alytaus m. (37 proc.), Elektrėnų (38 proc.), Kazlų Rūdos (40 proc.) ir Panevėžio m. (40 proc.) savivaldybėse.

Analizuojant atskiras indekso sritis 2013–2021 m. matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko svarus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais. Tačiau kai kuriose savivaldybėse fiksuojamas ir gyvenimo kokybės prastėjimas, t. y., regresas. Iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės pasiekė svarų augimą, ir gyventojų verslumo bei verslo konkurencingumo sritis, kurioje beveik visos savivaldybės 2013–2020 m. pasiekė augimą, kai likusiose kitose srityse kai kuriose savivaldybėse buvo fiksuojamas regresas.

Materialinės gyvenimo sąlygos 2013–2021 m. sparčiausiai augo Šalčininkų r. (237 proc.), Kalvarijos (224 proc.), Radviliškio r. (221 proc.), Prienų r. (216 proc.) ir Širvintų r. (210 proc.) savivaldybėse. Mažiausias rodiklio pokytis fiksuotas Visagino (49 proc.), Kazlų Rūdos (62 proc.), Klaipėdos m. (87 proc.), Kėdainių r. (94 proc.) ir Utenos r. (97 proc.) savivaldybėse.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė išaugo keliais kartais Šalčininkų r. (1218 proc.), Kalvarijų r. (788 proc.), Jurbarko r. (357 proc.), Birštono (289 proc.) ir Širvintų r. (285 proc.) savivaldybėse, mažiausias pokytis fiksuotas Visagino (-49 proc.), Mažeikių r. (22 proc.), Elektrėnų (26 proc.), Skuodo r. (30 proc.) ir Varėnos r. (36 proc.) savivaldybėse.

Sveikatos paslaugų srityje GKI labiausiai padidėjo Skuodo r. (98 proc.), Ignalinos r. (93 proc.), Kaišiadorių r. (93 proc.), Trakų r. (91 proc.), Kupiškio (74 proc.), mažiausiai – Alytaus m. (1,5 proc.), Elektrėnų (12 proc.), Lazdijų r. (13 proc.), Vilkaviškio r. (15 proc.), Pagėgių (20 proc.) savivaldybėse. Švietimo paslaugų srityje didžiausias pokytis pasiektas kurortinėje Neringos (131 proc.), Ignalinos r. (96 proc.), Šilalės r. (89 proc.), Kalvarijos (85 proc.) ir Kupiškio r. (77 proc.) savivaldybėse. Neigiamas pokytis fiksuotas beveik visose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse – Alytaus m. (-36 proc.), Panevėžio m. (-17 proc.), Vilniaus m. (-5 proc.) ir Klaipėdos m. (-2 proc.) bei Tauragės r. (-2 proc.).

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje didžiausias indekso augimas fiksuotas Neringos (31 proc.), Kauno r. (20 proc.), Klaipėdos r. (19 proc.), Birštono (7 proc.) ir Radviliškio r. (7 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis – Panevėžio m. (-38 proc.), Visagino (-35 proc.), Kelmės r. (-35 proc.), Pagėgių (-34 proc.) ir Alytaus m. (-31 proc.) savivaldybėse.

Viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas labiausiai pagerėjo Pagėgių (120 proc.), Mažeikių r. (106 proc.), Pakruojo r. (105 proc.), Kalvarijos (75 proc.) ir Šiaulių r. (72 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis fiksuotas Rokiškio r. (-22 proc.), Plungės r. (-20 proc.), Skuodo r. (-19 proc.), Varėnos r. (-19 proc.) ir Kėdainių r. (-17 proc.) savivaldybėse.

GKI pokytis 2020–2021 metais

2021 m. pirmose GKI reitingo pozicijose savivaldybės rikiavosi taip: Vilniaus m., Kauno m., Kauno r., Klaipėdos m., Neringos; pagal materialinių gyvenimo sąlygų srities rodiklį – Vilniaus m., Kauno r., Kauno m., Vilniaus r. ir Klaipėdos r.; gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje – Vilniaus m., Klaipėdos m., Neringos ir Kauno m., o Kauno r. savivaldybė, užėmusi VI poziciją, tarp TOP 5 savivaldybių savo vietą užleido Mažeikių r. savivaldybei. Pagal sveikatos paslaugų srities rodiklius savivaldybės rikiavosi taip: Palangos m., Kauno m., Šiaulių m., Klaipėdos m. ir Vilniaus m.; pagal švietimo paslaugų srities rodiklius savivaldybių lyderio pozicijas užėmė Kauno m. ir Vilniaus m., o naujai pirmaujančių savivaldybių sąrašą papildė Raseinių r., Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės; pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srities rodiklius – Neringos, Kauno r., Klaipėdos r., Vilniaus r. ir Trakų r.; pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo srities rodiklius pirmaujančios savivaldybės buvo – Neringos, Druskininkų, Ignalinos r., Birštono, naujai šį sąrašą papildė Pakruojo r. savivaldybė.

---

GKI pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį. Jis sudarytas iš 41-o rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių.

Pagal Finansų ministerijos informaciją


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas