Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Padažnėjo atvejų, kuomet nepilnamečiai prekybos centruose pasiėmę prekių už jas nesusimoka. Nuo praėjusių metų gruodžio tokių atvejų, kai taip elgiasi ir mūsų rajone gyvenantys vaikai, gerokai padaugėjo.

Merginos – kosmetiką, vaikinai – saldumynus

Ankstesniais metais panašaus pobūdžio vagysčių tiek policija, tiek Vaiko teisių, tiek kiti specialistai fiksuodavo retai. „Vagystės suintensyvėjo praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas ir tęsiasi iki pat šiolei“, – apibendrino tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Bruzdeilynienė, sakiusi, kad būna savaičių, kuomet tokio pobūdžio nepilnamečių vagystės fiksuojamos 3 kartus.

Mokiniai prisirenka prekių ir bando jas pranešti pro prekybos centruose esančias savitarnos kasas. Vieni tiesiog nešasi rankose, kiti – savo kuprines „pripildo“ persirengimo kabinose.

Nepilnamečiai renkasi įvairius daiktus: merginos dažniausiai išsineša kosmetikos prekių, tokių kaip, nagų aliejai, lūpų pieštukai, vaikinai – įvairius saldumynus, gėrimus. Prieš Kalėdas vaikai vogė žaislus, pavyzdžiui, riedlentes.

„Tokias vagystes nepilnamečiai vykdo tikslingai, iš anksto suplanavę. Dažniausiai tai daro per pamokų pertraukas“, – kalbėjo L. Bruzdeilynienė.

Priežastys, kodėl nepilnamečiai taip elgiasi, įvairios: draugų įtaka, smalsumas, noras patikrinti apsaugos darbuotojų budrumą, įsitikinti, ar pavyktų pavogti ir panašiai. „Dažnai būna, kad vienas draugas pabando ir, jeigu jam pavyksta, apie tai papasakoja kitiems ir skatina juos taip pasielgti“, – teigė L. Bruzdeilynienė.

Vogti iš parduotuvių imasi ne vien socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai, dažnai tai – visai teisėsaugos institucijoms nežinomi vaikai. „Dažniausiai aš tuos vaikus matau pirmą kartą. Jų tėvams būna labai gėda, o kodėl taip pasielgė jų vaikas, negali atsakyti“, – tikino tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.

Nepilnamečių vaikų pamėgti „traukos“ centrai, kuriuose jie bando išsinešti prekes nesusimokėję, tai – miesto centre esantis prekybos centras „Maxima“ ir kiek tolėliau nuo ugdymo įstaigų įsikūrusi „Norfa“. Kretingiškiai vyksta ir į Klaipėdą, tikėdamiesi ten neįkliūti. Uostamiestyje mūsų rajone gyvenantys nepilnamečiai pamėgo „Akropolį“, kuriame iš esančių parduotuvių pasisavina jiems nepriklausančių prekių.

Vagystes dažniausiai įvykdo V ar VI klasėje besimokantys nepilnamečiai. Jauniausias, taip pasielgęs vaikas, – antrokas.

Įrašas lieka visam gyvenimui

Nors dauguma nepilnamečių į vagystes žiūri, kaip į kokį pokštą, specialistai atkreipė dėmesį, kad vagystę užfiksavus policijai, įrašas asmens byloje išlieka visą gyvenimą. Policijoje tokie atvejai fiksuojami visada, nes apsaugos darbuotojai, sulaikę nepilnametį asmenį, pasisavinusį jam nepriklausančius daiktus, visada perduoda pareigūnams.

„Ir visai nesvarbu, pavogė už 50 centų ar už 50 eurų. Esame gavę pranešimą apie vagystę, kuomet vaikas pavogė kramtomosios gumos už 39 centus. Tiesa, tokie tyrimai nutraukiami, bet įrašas jų byloje, kad įvykdė vagystę, lieka visam laikui“, – atkreipė dėmesį L. Bruzdeilynienė.

Vaikui įvykdžius vagystę „užsisuka“ daugybė įvairių institucijų veiksmų. Prekybos centro apsaugos darbuotojai apie įvykį praneša policijai, policija savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos tarnybai, o po to ši informacija patenka ir su vaiku, jo šeima dirbti pradeda Savivaldybės institucijos – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė. „Nors vaikams pavogti ką nors iš parduotuvės neretai atrodo tik pokštas, taip tikrai nėra. Pasekmių patiria ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai“, – akcentavo L. Bruzdeilynienė.

Daug elgesio priežasčių

Su nepilnamečių įvykdomomis vagystėmis susiduria ir Vaiko teisių specialistai. Jie tokius atvejus fiksuoja visoje Lietuvoje, įskaitant ir Kretingos rajoną. Vienos priežasties, kodėl vaikas linkęs nusikalsti, nebūna, tai dažniausiai yra kelių priežasčių pasekmė – užimtumo stoka, noras laužyti taisykles, maištauti. „Reikia paminėti ir siekį įsitvirtinti draugų būryje. Vaikai, kurie augdami patiria socialinių sunkumų, neretai jaučiasi beverčiai, nematomi, jiems sunkiau užmegzti santykius su bendraamžiais, bendrauti“, – paaiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė.

Menka savivertė, nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, nuolatinės artimos draugystės stoka – tai veiksniai, kurie gali paskatinti vaiką įsitraukti į abejotinos reputacijos kompanijas. Jų narių vertybės ir normos dažnai peržengia moralės ir įstatymų ribas.

Anot specialistų, nusikaltimus darantys vaikai neretai turi emocinių, elgesio ar psichinių sutrikimų, juos lydi įvairios traumos ir neigiamos gyvenimo patirtys – nepriežiūra, fizinis ar emocinis smurtas. Didesnė trauminė patirtis linkusi pasireikšti stipresne agresija ir dažnesniu taisyklių, visuomenei priimtinų normų laužymu.

„Paaugliai, kuriems trūksta tėvų dėmesio, supratimo, kurių šeimose dažni konfliktai, keliami per griežti reikalavimai vaikui, taip pat dažniau linkę laužyti taisykles ir nusikalsti, maištauti ar net save žaloti. Todėl – labai svarbus problemas patiriančių paauglių santykis su tėvais“, – kalbėjo G. Bliutaitė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai skatina gyventojus nebūti abejingais ir pranešti apie panašaus pobūdžio vaiko elgesį vaiko teisių gynėjams arba policijai. „Pasikalbėsime su vaiku, šeima, identifikuosime problemą ir nukreipsime pagalbai. Svarbu suprasti, kad situacijų ir priežasčių, dėl kurių vaikas taip elgiasi, gali būti įvairių – gal vaikas patiria nepriežiūrą arba smurtą, tokiu elgesiu siekia atkreipti į save dėmesį ir šaukiasi pagalbos, galbūt vaikas siekia atkreipti tėvų dėmesį ar išbandyti ribas, o gal jau reikalinga ir skubi psichikos sveikatos specialisto pagalba“, – tikino G. Bliutaitė.

Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, specialistai susitinka su vaiku, išklauso jo nuomonę dėl pažeidimo, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, visada bendrauja su vaiko tėvais ar kitais jo įstatyminiais atstovais, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su tėvais ar kitais jo atstovais ir atlieka vaiko situacijos vertinimą bei sprendžia klausimą dėl pagalbos vaikui ir šeimai poreikių, tėvų galimybių savarankiškai spręsti jų vaikui ar visai šeimai iškilusius sunkumus.

Svarbus – tėvų vaidmuo

Užbėgti tokiems vaikų nusikaltimams už akių gali padėti jo tėvai. Specialistų tikinimu, vaikui augant, jo santykiai su šeima, mokykla, bendraamžiais kinta. „Tėvų pareiga stebėti vaiko elgesį, domėtis, kokie draugai jį supa, kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti mokymosi rezultatus ir apskritai žinoti, kokiais dalykais jų vaikas šiuo metu gyvena, kas jam yra svarbu ir su kokiais sunkumais ar džiaugsmais jis susiduria. Nepamirškite ir vaikų užimtumo – prie bendraamžių nepritampantis, pamokų nelankantis paauglys turi laisvo laiko ir save realizuoti gali nusikalstamoje veikloje“, – atkreipė dėmesį G. Bliutaitė. Taip pat svarbu kalbėtis su vaiku, išgirsti, ką jis sako ir kas jam yra svarbu. „Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas, visuomet raskite laiko pokalbiui ir tik kalbėdamiesi galėsite užbėgti bet kokiems įvykiams už akių, paaiškinti vaikui galimas netinkamo elgesio pasekmes“, – sakė G. Bliutaitė.

Jeigu jau taip nutiko, kad vaikas nusikalto, specialistai rekomenduoja kartu ieškoti sprendimo, kaip situaciją pakeisti – išsiaiškinti tokio elgesio tikrąsias priežastis, o ne akcentuoti jau atsiradusias pasekmes.

„Pasigilinkite į vaiko poreikius ir aptarkite priimtinus būdus juos patenkinti. Čia labai svarbus pozityvus požiūris – pokalbis apie ateitį ir tikėjimas, kad paauglys turi motyvacijos ir vidinio noro keisti savo elgesį ir spręsti problemas. Tokiais atvejais, kai nepavyksta su vaiku rasti bendros kalbos, nebijokite kreiptis į specialistus – vaiko teisių gynėjus, psichologus ar kitas institucijas“, – kalbėjo G. Bliutaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas