Dailės skyrius: nuo akademiškumo – modernesnės veiklos link

Šiais metais savo veiklos 50-metį pažyminčios Kretingos meno mokyklos Dailės skyrius – perpus jaunesnis. Įkurtas 1984 metais ir išgyvenęs benamio dalią, Dailės skyrius šiandien – didelės šeimos, kurioje dar mokoma šokti, groti, dainuoti, dalis.

Dailės mokytoja Asta Gatelienė parodė Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus šių metų absolventės Giedrės Rumšaitės diplominį darbą – įdomias ir originalias keramikos vazas.

“Teko dirbti vos ne visose Kretingos ugdymo įstaigose, rūsiuose ir pusrūsiuose. Ilgiausiai užsibuvome “Žibutėje”, - prisimena Dailės skyriaus vedėja Daiva Galdikaitė, dailės mokytojos Asta Abramauskaitė ir Lina Nikartienė. – Tad kai persikėlėme į dabartinę mokyklą, sunku buvo patikėti, kad turime klases, koridorius…”

Tiesa, Dailės skyrius jau išaugo savo “marškinius”. Darbų per ketvirtį amžiaus sukurta pakankami daug, ir jų eksponuoti nelabai yra kur.

Išaugo skyrius ir pagal mokinių skaičių: skyriaus veiklos pradžioje buvo kelios klasės po 5 mokinius. Dabar Dailės skyriuje mokosi 140 norinčių išmokti piešti vaikų.

“Kasmet sulaukiame didelių konkursų – po 4-5 vaikus į vieną vietą. Poreikis – didžiulis, todėl esame priversti sugalvoti, kaip tą poreikį, atsižvelgus į finansavimo galimybes, patenkinti”, - teigė mokytoja A.Abramauskaitė.

Mokslas Dailės skyriuje suskirstytas į kelias pakopas: be egzaminų įvairaus amžiaus vaikai gali dalyvauti saviraiškos skyriaus veikloje. Ypač šiame skyriuje laukiami vyresni mokiniai, kurie galbūt laiku nesugalvojo mokytis dailės.

Yra parengtos pradinio ir pagrindinio skyriaus programos, pagal kurias Dailės skyriaus mokiniai mokosi pagal nustatytą tvarką bei savo pageidavimus: pavyzdžiui, trejus metus prasimokius pradinėse klasėse, pagrindinio mokslo galima ir nebesiekti.

“Tai, ko vaikai išmoksta Dailės skyriuje, – nepaprastai universalu, ir tai, be abejo, praverčia tolimesniame gyvenime. Nesvarbu, pasirinko vaikas su daile susijusią specialybę, ar ne”, - teigė skyriaus vedėja D.Galdikaitė.

Ji kartu su savo bendradarbėmis prisiminė ir tuos, kurie mokinius dailės mokė prieš kelerius metus. Tai – Juozas Šakinis, Nijolė Maštarienė, Regina Rapalytė, Algis Kuklys, Audrius Danilevičius, Jūratė Jonauskienė, Alfonsas Lekavičius, jau anapilin išėjusi Regina Urbonavičienė. Po kelerių metų pertraukos į skyriaus kolektyvą sugrįžo Rūta Šulskienė.

Dar dviejų absolvenčių – Neringos Martinėnaitės ir Julijos Kniukštaitės – diplominis darbas “Gyvenimas…ir visai”, atliktas mišria technika, panaudojant koliažą.

“Laikmetis pakeitė vaikus, jis privertė keistis ir mus pačius, - kalbėjo A.Abramauskaitė. Jai pritarė ir kolegės. – Jeigu anksčiau vaikai buvo ypatingai motyvuoti, žinojo, ko jie ateina, kad gyvenime jiems reikės dailės, tai dabar dailė jiems – laisvalaikis, užimtumas”.

Mokinių poreikių kaita pedagogus privertė iš akademinio mokslo rėmų pereiti prie modernesnių mokymo būdų, o kadangi vaikai nori labai greito rezultato, mokytojas turi taip pat prie to prisitaikyti.

Dailės skyrius, anot pedagogių, - galimybė susiburti “kitokiems” vaikams – kurie nepritampa mokykloje, kitaip mąsto.

“Kai atsiduria toks tarp tokių, jie susišneka. Jie atsiduria laisvoje aplinkoje bendravimo, pamokos vedimo prasme. Čia nėra baimės prieš bendraamžius, prieš mokytojus – stengiamės vaikams sukurti namų aplinką, kurioje jie gerai jaustųsi”, - kalbėjo dailės pedagogės.

Įdomių potyrių vaikai išgyvena dirbdami su įvairiomis medžiagomis, išbandydami pačias įvairiausias, tačiau nebrangias technikas.

“Ypač vaikams patinka molis. Jis suteikia galimybę pasiekti greitą rezultatą, lipdyti galima ir be eskizo. Molis – erdvė begalinei fantazijai, tai – tam tikra užuomina į skulptūrą. Išbandome viską – ir liaudies, ir graikišką, ir šiuolaikišką keramiką. Vaikus žavi dar ir tai, kad keramikos dirbiniai yra funkcionalūs – tinkami dovanoti, naudoti buityje”, - kalbėjo keramikos pamokas vedanti L.Nikartienė.

Taupydami vaikų šeimų pinigus, dailės pedagogai mokymo procese stengiasi panaudoti kuo pigesnes žaliavas: plastiko gabalus, nebetinkančius buityje daiktus, maišelius, kartono dėžutes, - visko ir neišvardinsi. Tų medžiagų bei naujų idėjų skatinami ieškoti ir vaikai.

“Mums tinka ir suskilusi vaza, ir ąsotis be ąsos, ir senas puodas. Juokaujame – prašome vaikų atnešti tokį “kyšį”, bet ne visi supranta. Gal kažkiek ir gėdinasi seną nebereikalingą daiktą nešti į mokyklą”, - svarstė mokytojos.

Jos paskatina vaikus dalyvauti ir įvairiuose rimtesniuose konkursuose, projektuose.

Iš pajūryje surinktų šiukšlių sukurti kretingiškių baldai buvo geriausiai įvertinti Šiaurės ministrų tarybos remiamame projekte. Gerai Žemaitijos jaunųjų talentų kūrybos parodoje-konkurse pasirodė Dailės skyriaus ugdytinis Evaldas Rutis, tapęs konkurso laureatu. Skyriaus archyve saugomas liudijimas apie dalyvavimą Vladimiro Spivakovo labdaros fondo projekte, dalyvauta bendruose projektuose su Lenkija, Vokietija. Trejus metus tęsėsi projektinis bendradarbiavimas su Dienos veiklos centru “Mokomės amato”. Dalyvauta “Atžalyno scenos” meninėse dirbtuvėse. Dailės skyriaus pedagogai ir mokiniai – švenčių, koncertų, mokyklos renginių apipavidalintojai ir scenografai, bukletų, lankstinukų dailininkai ir pan.

“Galbūt mūsų veikla ir nėra tokia matoma, tačiau ir mes turime galimybių pasirodyti – tereikia jomis pasinaudoti”, - kalbėjo Dailės skyriaus pedagogės.

• Rašyti komentarą (0)