Kūrybos formulės beieškant

Prieš dvejus metus kurti pradėjusi vienuoliktokė iš Kretingos pranciškonų gimnazijos Deimantė Daugintytė tapo respublikinio mokinių kūrybos apie gamtą konkurso laureate.

Deimantė Daugintytė rašyti pradėjo prieš dvejus metus. Šiemet ji tapo Lietuvos mokinių literatūrinių kūrinių apie gamtą konkurso nugalėtoja.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras Vilniuje tokį konkursą organizuoja kasmet. Šiais metais savo kūrybą kritikams pateikė 250 dalyvių. Tarp jų – ir D.Daugintytė bei Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Gabrielė Šiaulytė. Abi kretingiškės pelnė laureatų diplomus. Mokines konkursui parengė mokytojos Virginija Rudavičienė ir Virginija Kavoliūnienė.

Šiame konkurse D.Daugintytė dalyvauja antrus metus. Pradėjusi kurti impresijas, gimnazistė nejučia pagavo poezijos mūzą – šiais metais jos kūryba su kitų mokinių kūriniais varžėsi poezijos sekcijoje.

Kretingos pranciškonų gimnazijos vardas buvo įmažintas ir po konkurso išleistoje kūrybos knygoje. Knygos sudarytojai pasidžiaugė Pranciškonų gimnazijos mokytojų darbu, kad šie mokiniams padeda išmokti stebėti gamtą, kūryboje sujungti savo pastebėjimus ir jausmus.

„Mokytojo indėlis į mokinio kūrybą yra didžiulis. Mane kurti padrąsino mokytoja Virginija Rudavičienė. Prieš dvejus metus parodžiau jai savo impresijas. Ir nuo to laiko mes kruopščiai dirbame: tai, ką sukuriu, gludiname, tobuliname“, - kalbėjo D.Daugintytė.

Pasak jos, kūrybos procesas – nenuspėjamas ir neplanuojamas. Būna, kad gimsta viena gera eilutė ir eilėraštis sustoja – mėnesiui, pusei metų.

„Tiesiog pajaučiu, kada laikas sėsti rašyti – per kelias savaites prisikaupia minčių, jausmų. Arba pradedu naujus eilėraščius, arba grįžtu prie senesnių. Kartais žodžiai blyksteli, o kartais tenka pasikankinti. Bet kokiu atveju kūryba atneša tik džiaugsmą – kad kažką sukūrei, kad tave įvertino, kad gali eilėmis išsakyti savo mintis“, - pasakojo mergina, netikinti įkvėpimu.

„Gal jis egzistavo senovės graikų laikais. Man yra noras kurti, jausmas, kad jau susikaupė mintys ir reikia sėsti rašyti“, - sakė D.Daugintytė.

Ją kurti paskatina aplinka, perskaitytos knygos, šeima, aplinkiniai. Kūrėjos nuomone, svarbu jausti kultūrinius kontekstus, daug kuo domėtis, nes vien tik iš paprasto žmogaus gyvenimo daug neprirašysi. Minčių gimnazistė ieško moderniojoje kūryboje, filosofijos pamokose.

„Nieko nemėgdžioju ir nemėgstu lyginti kūrybos. Tiesiog iš kiekvieno autoriaus stengiuosi pasimokyti: ką galiu pakeisti savo kūryboje, ką keisčiau, būdama jų vietoje. Ieškau kūrybos formulės. Ją nelengva rasti, o gal net ir nereikia. Juk jei žinočiau, kaip kurti, taptų nebeįdomu“, - įsitikinusi D.Daugintytė.

Galbūt todėl ji pasirengusi nuolat keistis. Prieš dvejus metus kūrė impresijas. Tačiau pajautė, kad reikia kažko tobulesnio, kad ji privalo išlipti iš tam tikrų rėmų. „Prieš dvejus metus mano kūryba dar buvo paaugliška. Dabar ji brandesnė. Keičiuosi. Kitaip atsiveriu, kitaip stebiu reiškinius“, - kalbėjo jaunoji kūrėja.

Jos kūryboje persipina tautosakos, krikščionybės motyvai, kuriuos autorė mėgsta pagardinti ironijos prieskoniais. Pasaulis - su trūkumais, tad ironiška kūryba – daug smagiau.

D.Daugintytė ketina studijuoti lietuvių kalbą ir reklamą – tai susiję su kūryba ir rašymu. Tačiau ji pati sau žada, kad ir studijuodama, dirbdama, poezijos pasaulio nepamirš. „Rašysiu laisvalaikiu. Galbūt rašysiu tyliau, ramiau. Mokykloje rašyti lengviau – šalia yra mokytojai, kurie paskatina, pamoko. Bendraamžiams neakcentuoju, kad rašau. Nesu ir profesionali kūrėja. Tačiau rašymas man – pomėgis, laisvalaikis, darbas. Tai - mano gyvenimo dalis“, - kalbėjo ji.

• Rašyti komentarą (2)