Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nuniokojo sodo sklypą Daubėnuose

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2023-04-04
Palangiškė Džiuljeta Gosselin, išvydusi nuniokotą savo sodo sklypą – iškirstus medžius, nusprendė situaciją paviešinti.

Palangiškė Džiuljeta Gosselin, nuvykusi į jai priklausantį sklypą Daubėnų sodininkų bendrijoje, nustėro, išvydusi jame šviežiai nupjautų medžių kelmus. Moteris išsyk apie piktadarystę pranešė Darbėnų seniūnijai, prašydama paviešinti informaciją ir nuniokoto sklypo nuotraukas, kad ir kiti sodininkai būtų budrūs, taip pat ketino kreiptis į policiją.

Į nuosavybę pasikėsinta antrąsyk

Sklypo savininkė sakė suskaičiavusi, kad iš viso pavogta apie 20 sveikų medžių – beržų ir klevų. „Pirmąsyk dar liepą pamačiau, kad prie pat kelio nupjautos 3 kaukazietiškos slyvaitės, o šakos sumestos į krūvas. Tąsyk viešai nereagavau. Bet, atvykusi šiandien, netekau amo: nupjauta visa eilė sveikų medžių palei kanalą – didesni išgabenti, mažesni išsvaidyti bet kaip. Sklypas paverstas kažkokiu šabakštynu. Kas turi teisę šitaip savavaliauti?“ – stebėjosi D. Gosselin.

Jos manymu, jeigu tai būtų buvęs vagis, užsimanęs malkų, jam patogiau būtų buvę prisitempti sausuolių iš gretimai augančio miško – D. Gosselin priklausantis sklypas yra pačiame bendrijos pakraštyje, ties Miško ir Rūtų gatvių kampu, kurį nuo natūralaus miško skiria žvyruotas keliukas, o iš šonų – taip pat medžiais apaugę sklypai.

Ji sakė apėjusi kitus sklypus, bet niekur nemačiusi, kad būtų taip pat drastiškai nurėžti medžiai. „Šitą 12 arų sklypą pirkau prieš 16 metų iš pažįstamų žmonių. Mėgstame vasaromis čia atvažiuoti su šeima – gyvename tarp Palangos ir Prancūzijos. Neketinu jame nei sodinti, nei ką auginti. Žavi pati vieta, šiokiu laiku to grožio nesimato, nes medžiai dar nesužaliavę, bet dabar ji primena labiau šabakštyną, o ne natūralią miško oazę“, – apmaudą liejo moteris.

Baudos – tūkstančiais eurų

D. Gosselin neslėpė mananti, kad iškirstas jos sklypas – ne šiaip atsitiktinumas, ir jai kyla įtarimų dėl vieno konkretaus žmogaus, kuris ją atakuojąs žinutėmis dėl sklypo pardavimo. „Bet aš jam nieko nežadėjau. Turiu, kam palikti sodą. Būtent po susirašinėjimo žinutėmis kilo negeras jausmas – atvykau po savaitės ir pamačiau tai, ką ir jūs matote dabar“, – vedžiodama po nuniokotą sklypą, kalbėjo D. Gosselin.

„Gamtą myliu, priešų neturiu. Skauda širdį dėl to, kas įvyko. Baugu, kad kitąkart atvykusi nerasčiau švariai išgenėto sklypo“, – nerimavo savininkė. Jos žodžiais, netolimi kaimynai matė, kas darbavosi sklype, tačiau pagal išvaizdą jos įtarimai neatitinka to žmogaus apibudinimo. „Galėjo ir kažką pasamdyti“, – pasvarstė ji.

Lietuvoje oficialiai medžius galima kirsti tik iki kovo 15 dienos: tai susiję su paukščių perėjimo laiku ir lizdų, perimviečių pasirinkimu. Ši tvarka galioja dėl visų medžių, įtrauktų į želdinių sąrašus, išskyrus vaismedžius privačiose valdose.

Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vadovo Algimanto Skersio paklausus, jei pavyktų išsiaiškinti, kas nuniokojo sklypą, kokia grėstų atsakomybė, jis atsakė: „Pažeidėjui gresia administracinė nuobauda, kuri nėra didelė, pirmąkart nusižengus – nuo 60 Eur, tačiau būtina atlyginti gamtai padarytą žalą. Tam yra skaičiuoklė: kiekvienas medis įvertinamas skirtingai, priklausomai nuo jo būklės, storio, vietovės, valdos (saugomame parke, viešoje vietoje, privačioje valdoje ir pan.). Sumos už nukirstą medį, kaip ir pagautą gyvūną, susidaro šimtais eurų.“

Jau praėjusią vasarą, sklypo savininkei nežinant, buvo pradėta pjauti medžius, paliekant krūvas šakų.

Sodininkų bendrijos nebėra

Darbėnų seniūnijos, kuri, D. Gosselin prašymu, socialiniuose tinkluose paviešino informaciją apie piktadarystę, seniūno Alvydo Poškio žodžiais, daugiau į juos dėl padarytos žalos šioje bendrijoje niekas nesikreipė.

„Daubėnų sodo sklypai – problemiški: daug apleistų, niekas nepjauna žolės, neprižiūri želdynų. Netgi kompiuterinėse nuotraukose tie sklypai miško pakrašty atrodo tarsi miškeliai. Gal kažkas pagalvojo – nupjausiu, bus tvarkingiau. Tačiau joks žmogus neturi teisės savivaliauti svetimame sklype“, – kalbėjo seniūnas.

Kaip gali būti sodų bendrijos sklypai neprižiūrimi, jeigu už neprižiūrimą žemės ūkio paskirties žemę tenka mokėti baudas? Tuo, anot seniūno, rūpinasi žemėtvarkos tarnyba, deklaruotais sklypais – Nacionalinė mokėjimo agentūra, o sodininkų bendrijos į tą sąrašą nepatenka – tai pačių sodininkų rūpestis.

Daubėnuose, seniūno žodžiais, susiklostė paradoksali situacija – sodininkų bendrijos, kaip juridinio vieneto, išvis nebelikę. Sodų sklypai dar sovietmečiu buvo išdalinti palangiškiams, tačiau keitėsi savininkai – vieni įsikūrė, kiti atvyksta tik pailsėti, trečių išvis nė nesimato. Negyvenamų sklypų vis daugėjo, bendrijos vadovui būdavo sudėtinga sukviesti susirinkimus, surinkti mokesčius, ir jis išregistravo bendriją. Ir ta bendrija tapo kaimo teritorija, tačiau keliai seniūnijai neperduoti. „Kai kurie dar nė sklypų nesuformavę, jie palikti tik kaip žemė. Seniūnijai sudėtinga atsekti šeimininkus, iš Registrų centro galima sužinoti savininkų pavardes, bet ne jų kontaktus“, – problemą dėstė A. Poškys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas