|
|
|
Žiemos sodo atgimimas
Visoje šalyje garsus Kretingos dvaro Žiemos sodas, renovacijai uždarytas prieš metus, vėl atgyja: pastarosiomis dienomis jame vyksta valymo, tvarkymo, atsodinimo darbai, į baseinus sugrąžinamos dekoratyvinės žuvys. Lankytojams Žiemos sodas turėtų būti atvertas jau gegužę. Atšilus tvarkys „peleriną“ Nors Žiemos sodo renovacijos darbai ligi galo dar nėra užbaigti, tačiau tai netrukdys smalsuoliams apžiūrėti, kas gi jame pasikeitė. Visų pirma, nustebina šviesa, krintanti per įstiklintą stogo smailę iš 19 m aukščio ir pro šoninius langus: sumontuoti nauji specialūs stiklai apsaugos augalus nuo kaitros ir gebės sutelkti šviesą, kai jos trūks natūraliomis sąlygomis. Stipriai apgenėti senieji masyvūs augalai, kurie atlaikę renovacijos išbandymus, ypač – galingasis fikusas. Žiemos sodo renovacijos darbai, kainavę 1,4 mln. Eur, pagal sutartį su rangovu – bendrove „Pamario restauratorius“ turi būti užbaigti birželio 1 dieną. Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė sakė, kad dar nėra pakeisti stiklai apatinėje statinio dalyje, vadinamojoje oranžerijos pelerinoje, nes darbus atlikti trukdė vėsūs orai. Šis objektas darbus atlikusiems meistrams – vilniečių bendrovei „Glassbee“ išskirtinis, kėlęs daugybę iššūkių, nes unikalus savo istoriniais architektūriniais sprendimais. Taip pat dar reikės apšiltinti oranžerijos pamatą, atkurti oranžerijos estetinį vaizdą. Be atliktų esminių darbų – atnaujintų šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų, kas lankytojams gal ir nėra taip akivaizdu, į akis krinta sumontuotas keltuvas, restauruotos dekoratyvinės tvorelės, atnaujinti baseinai ir bronzinė skulptūra pagrindiniame baseine, į kurį vakar vėl buvo suleisti karpiai. Sieks autentiškumo „Gruodžio pabaigoje žuvis suleidome į nedidelį laikiną baseinėlį, tris mėnesius jos čia praleido, o dabar grįžta į įprastinę vietą. Baseine įrengta moderni hidroizoliacijos sistema, leidžianti baseinui išsivalyti automatiškai. Nebereikės nuleidinėti vandens ir šveisti rankomis, kaip būdavo anksčiau“, – džiaugėsi muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, į Žiemos sodą atskubėjusi nešina nauju augalu – medėjančiu paparčiu, arba diksonija. Tokia, anot jos, augo grafų Tiškevičių laikais, tai matosi istorinėse nuotraukose. Ir pasodinti ją ketinama ankstesnėje vietoje, greta krioklio. „Norisi, kad Žiemos sode būtų kuo daugiau autentiškumo. Dar ketiname įsigyti kuo įvairesnių spalvų klivijų, kurios taip pat buvo labai mėgstamos grafų, apsidistrų. Žiemos sodas dar pasipildys rožiniais žiedais žydinčiu bananu, retų augalų, jau žinome, mums atveš dovanų“, – apie būsimą augalų kolekciją kalbėjo J. Tertelienė. Jos žodžiais, 688 kv. m ploto Žiemos sode iš viso bus apie 1,2 tūkst. vienetų 170 rūšių augalų. „Visų augalų iš salių, kur jie žiemojo per renovaciją, dar nesiruošiame sunešti, nes, keičiant peleriną, dar vyraus skersvėjai. Ir, nuardžius pastolius, visas Žiemos sodas skendėjo dulkėse. Trims jo darbuotojoms teko rankomis su kempine nuvalyti kiekvieno jų lapus. Į pagalba nešioti, valyti patalpas pasitelkėme ir kitus muziejaus darbuotojus , kas tik galėjo “, – apie sutelktomis pajėgomis vykdomus švarinimo ir tvarkymo darbus kalbėjo J. Tertelienė.
Legendinio sodo istorija Žiemos sodą XIX a. pabaigoje įkūrė Kretingos dvare apsigyvenęs grafas Juozapas Tiškevičius su šeima. Sode augo vėduoklinės palmės, bananmedžiai, vijokliniai augalai. Tarp augalų tekančiuose upeliukuose gyveno dekoratyvinės žuvytės. XX a. pradžioje Juozapo sūnus grafas Aleksandras Žiemos sodą sumažino. Po rekonstrukcijos sode pasodinta naujų retų augalų, kurie buvo rūpestingai prižiūrimi. 1915 m. sodas nukentėjo nuo gaisro, o Antrojo pasaulinio karo metu buvo visiškai sunaikintas, pokariu buvo paverstas ūkio arklidėmis, vėliau – sandėliu, žemės ūkio technikumo sporto sale, šiltnamiu. Tik 1987 m. Žiemos sodas buvo atnaujintas, atsodinti augalai, kone visi buvo suvežti iš egzotinių šalių. Pats seniausias sodo „gyventojas“ yra araukarija. Tai medis, atrodantis kaip eglė, tačiau augantis šiltuosiuose kraštuose. Panašaus amžiaus yra ir fikusas – jie sode auga nuo atkūrimo pradžios prieš 36-erius metus. Fikusas yra ir aukščiausias Žiemos sodo augalas. Natūralioje aplinkoje medis gali gyvuoti iki 3 tūkst. metų. Abu šie augalai išsaugoti per renovaciją. Žiemos sode yra augalų iš Indonezijos, Indijos, Brazilijos atogrąžų miškų, Afrikos ir Meksikos dykumų. Ligi renovacijos buvo suformuotos nemažos kaktusinių, agavinių, lelijinių, storalapinių, ajerinių, šertvinių, šilkmedinių, begoninių ir maratinių augalų šeimų kolekcijos, kurias darbuotojos sieks atkurti. Vienas įdomesnių augalų, augančių Žiemos sode – monstera, dar vadinama „verksne”. Ji – tarsi savotiškas barometras, padedantis prieš parą atspėti, kad bus lietingas oras. Monstera yra Pietų Amerikos atogrąžų miškų augalas – liana. Savo šliaužiančiu tamsiai žaliu stiebu monstera aukštai įsliuogia į kitus medžius, prisitvirtina prie sienų. Iš 7–8 metrų aukščio kaip virvės kabo nukarusios orinės šaknys, žmonių vadinamos „Tarzano virvėmis”. Šis augalas, ligi tol apraizgęs oranžerijos sienas, gerokai nugenėtas, tačiau nesunkiai linkęs atželti.
|
|
