Paskutinio posėdžio klausimus paleido pasroviui

Paskutinio eilinio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio dalyviai

Ketvirtadienį įvykusiame paskutiniame eiliniame 2019–2022 metų kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pasiektas rekordas – per porą valandų tarybos politikai apsvarstė daugiau kaip pusšimtį klausimų, kai įprastai ir perpus trumpesnės darbotvarkės klausimus nagrinėti baigdavo dienos popietei įsibėgėjus.

Vaizdžiai tariant, paskutiniam posėdžiui svarstyti pateiktus sprendimų projektus, taryba paleido pasroviui. Politikai neturėjo klausimų, pastebėjimų Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus, tarybos, administracijos direktorės Jolitos Vaickienės, administracijos 2022 metų veiklos ataskaitoms, joms buvo pritarta vienbalsiai, kai ankstesniais metais dėl jų užvirdavo ir aštrios diskusijos. Vienbalsiai tarybos politikai patvirtino ir Savivaldybei pavaldžių socialinių paslaugų, kultūros, kitų įstaigų ataskaitas. Stabtelėta buvo merui tvirtinti pateikus Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos ataskaitą, kai tarybos narys Alvydas Jonaitis pasiūlė pakeisti šios įstaigos darbo laiką, kad jis būtų patogesnis platesniam žmonių ratui. „Dabar biblioteka dirba darbo dienomis nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais, sekmadieniais nedirba išvis“, – teigė politikas, leidęs suprasti, kad patekti į biblioteką sunkiausia yra tiems, kurie dirba. Kolega Vilius Adomaitis priminė, kad biblioteka prieš COVID-19 pandemiją dirbo ir šeštadieniais ir pasiūlė, kad biblioteka grąžintų iki pandeminį darbo laiko režimą, kai jos durys buvo ilgiau atvertos lankytojams.

Taryba patvirtino pakeistą tarybos veiklos reglamentą, pagal kurį dirbti teks jau naujai išrinktiems tarybos nariams. Tarybos nariui Vladui Baltuoniui pavyko pasiekti, kad viename iš naujai sudaromų tarybos komitetų būtų atspindėtas ir Savivaldybės rūpestis kaimo, ūkininkų reikalais. Reglamento projekte buvo numatytas Ūkio ir aplinkosaugos komitetas, taryba pritarė V. Baltuonio siekiui, ir komitetas pavadintas Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitetu. „Kitų rajonų savivaldybių valdžia, tarybų politikai netgi reguliariai susitinka su savo rajono ūkininkais, turime Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, Seime – Kaimo reikalų komitetą“, – aiškino V. Baltuonis.

A. Kalnius įrodinėjo, kad „ūkio“ sąvoka apima ir žemės ūkio sritį, jis ir Antanas Puodys balsavo prieš V. Baltuonio pasiūlymą.

Taryba atleido iš pareigų Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorę Jolitą Vaickienę ir jos pavaduotoją Violetą Turauskaitę pasibaigus šios Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Laikas baigsis balandžio 13 d., kai prisieks naujai išrinktos tarybos nariai ir nauja taryba pradės dirbti. Tiek administracijos direktoriaus, tiek jo pavaduotojo atleidimas yra neišvengiamas, kadangi abi pareigybės yra politinio pasitikėjimo. Tarybos narys Konstantinas Skierus pasiūlė už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant institucijai nustatytus uždavinius ir pasiektus rezultatus Jolitą Vaickienę paskatinti jai skiriant vieno mėnesio algos dydžio išmoką, ilgiau dirbusią Violetą Turauskaitę – skiriant dviejų mėnesių algos dydžio piniginę išmoką. V. Adomaitis pastebėjo, kad Savivaldybės taryba negali spręsti dėl darbą baigiančių administracijos vadovų paskatinimo, nes tai esanti mero kompetencija, tad taryba gali tik merui pateikti pasiūlymą. Jis akcentavo, kad komitetuose tokiai paskatai buvo pritarta.

Svarstant dėl Savivaldybės finansinio turto – 316 tūkst. 497,30 eurų investavimo į uždarąją akcinę bendrovę „Kretingos vandenys“ didinant šios Savivaldybės įmonės įstatinį kapitalą, buvo diskutuojama dėl įmonės nuostolio, kas ir kaip jį turėtų padengti. J. Vaickienė tvirtino, kad Savivaldybė negali savo biudžeto lėšomis lopyti Savivaldybės įmonių finansinių skylių, įmonėms gali skirti tik tikslines lėšas investicijoms. Ji akcentavo, kad tą patvirtinusi ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos regionui. J. Vaickienės teigimu, už įmonės veiklą ir jos rezultatą atsakinga yra įmonės nepriklausoma valdyba ir direktorius. Priminė, kad įmonės išlaidas vertina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir, jei pripažįsta išlaidas pagrįstomis, didina įmonės paslaugų kainas. Taip vasarį buvo padidintos „Kretingos vandenų“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos, kai VERT atsižvelgė į elektros pabrangimą. Tarybos narys Dovydas Bajoras prieštaravo ir pasitelkęs uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą bandė įrodyti, kad Savivaldybė gali savo biudžeto lėšomis gelbėti „Kretingos vandenis“ nekeliant kainų šios įmonės paslaugų vartotojams. Jis pažymėjo, kad kainos nebuvo didinamos visą ketverių metų kadenciją. „Įmonė investavo nemažai savo apyvartinių lėšų tvarkydama rajono vandens ir nuotekų ūkį, tai yra strateginė rajono įmonė ir Savivaldybė, būdama vienintelė akcininkė, negali likti nuošalyje“, – kalbėjo D. Bajoras. Atleidus direktorių Tomą Jurgutį šiuo metu „Kretingos vandenys“ nuolatinio vadovo neturi. „Yra nepriklausoma „Kretingos vandenų“ valdyba, bus naujas įmonės direktorius, jie atsakingi už įmonės veiklą, jos rezultatą“, – tikino J. Vaickienė.

D. Bajoras pastebėjo, kad „Kretingos vandenys“ nuostolingai dirba ir dėl pakeliamo vandens netekimo, vandens praradimas įmonėje siekia 36 proc., kai įmonėje Šiauliuose (kurios buvęs ilgametis vadovas Jonas Matkevičius yra „Kretingos vandenų“ nepriklausomos valdybos pirmininkas) 10 proc., daugelyje kitų savivaldybių įmonėse svyruoja apie 20 proc. Anot D. Bajoro, buvęs direktorius T. Jurgutis planavo pirkti elektromagnetinius debitomačius pakelto vandens praradimams išsiaiškinti. „Galima prietaisų nepirkti, o pirkti paslaugą“, – sakė D. Bajoras, akcentavęs, kad trečdalis įmonės pakelto vandens nepasiekia vartotojų dėl prastų, pasenusių tinklų, avarijų juose. Tarybos narys, buvęs ilgametis „Kretingos vandenų“ darbuotojas Stasys Kaniava teigė, kad „Kretingos vandenų“ nuostolį didina ir į nuotekų tinklus patenkantys paviršiniai vandenys, kuriuos tenka išvalyti.

Tarybos sprendimu „Kretingos vandenims“ skirti per 316 tūkst. eurų bus panaudoti remontuojamų gatvių vandentiekio ir nuotekų tinklams statyti, rekonstruoti: Tiekėjų g., Vytauto g. (ruožui nuo Melioratorių g. sankirtos iki sankirtos su plentu Šiauliai–Palanga), Klaipėdos g. Kretingoje, Vidurinės g. Darbėnuose ir Mokyklos g. Vydmantuose.

J. Vaickienė tarybos politikams priminė Maironio gatvės paprastojo remonto problemą. Pagal patvirtintą Savivaldybės kelių ir gatvių remonto, tiesimo prioritetinį sąrašą Maironio gatvė yra pirma paprastojo remonto, kai atnaujinama asfalto danga, gatvių sąraše. Tačiau prieš klojant asfaltą, šioje gatvėje būtina pirmiau atnaujinti nuotekų ir vandentiekio tinklus. „Kretingos vandenys“ lėšų tam neturi, tad Savivaldybė turėtų įmonei lėšų skirti papildomai“, – teigė J. Vaickienė, užsiminusi, kad tarybos komitetuose buvo sutarta negriauti prioritetinės eilės ir nestumti Maironio gatvės žemyn iki tol, kol bus pinigų jos vandentiekio ir nuotekų tinklams sutvarkyti. Maironio gatvės remontui sutvarkant vandentiekio ir nuotekų tinklus (kad vėliau nereikėtų ardyti naujo asfalto), paklojant asfaltą, jame atskiriant juostas pėstiesiems, dviratininkams ir aptarnaujančiam transportui pritarė Konstantinas Skierus, pažymėjęs, kad padarius šiuos darbus ESO yra pasiruošusi dar šiais metais kabeliuoti Maironio, Sporto ir Stadiono gatvių elektros oro tinklus. „Kretingos vandenų“ investicijai į Maironio gatvę reikia apie 150 tūkst. eurų, Savivaldybė juos turi surasti, kad pagražėtų miesto centras, judri gatvė taptų saugesnė visiems eismo dalyviams, jos paviršiniai vandenys nebeterštų gamtos“, – tarė K. Skierus.

• Rašyti komentarą (16)