|
|
|
Rajone būta ekstremalių situacijų
Per praėjusius metus Kretingos rajone ekstremalių situacijų neišvengta: 2022-aisiais užregistruoti 3 ekstremalieji įvykiai dėl sprogmenų, baigėsi Covid-19 pandemija, taip pat sulaukta pranešimų dėl galimos taršos. Savo veiklos ataskaitą praėjusią savaitę pristatė Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius bei Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Reikia būti pasirengusiems Praėjusiais metais dar tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Covid-19 pandemijos. Gegužės 1 d. ji buvo atšaukta. „Dėl pandemijos daug dirbti teko 2021-aisiais, praėję metai buvo kiek ramesni“, – pristatydama veiklos ataskaitą sakė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Vasario 24 d. prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. „Paskutiniųjų metų įvykiai – pabėgėliai, pandemija, karas Ukrainoje – parodė, kad reikia būti pasirengusiems“, – atkreipė dėmesį R. Beniušienė. Praėjusiais metais buvo viena ir savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl Afrikinio kiaulių maro Darbėnų seniūnijos teritorijoje, kuri atšaukta vasario 14 d. Taip pat savivaldybėje užregistruoti 3 ekstremalieji įvykiai dėl rastų sprogmenų. Nors per tuos metus sumažėjo randamų sprogmenų, rajone vis dar užregistruojama ekstremalių įvykių dėl nuo II pasaulinio karo laikų likusių sprogmenų. Daugiausia sprogmenų randama Joskaudų miške, Dimitrave, Tarvyduose. „Sprogmenis randa žemę dirbti pradėję ūkininkai, taip pat būna, kad miškuose aptinka ir grybautojai“, – įvardino R. Beniušienė. Viešosios tvarkos skyriui pernai pranešta ir apie vieną nuskendusį žmogų Kretingos miesto vandens telkinyje J. Pabrėžos gatvėje. Pranešimai apie taršą Praėjusiais metais rajone užfiksuoti trys taršos atvejai. Vienas didžiausių – Padvarių tvenkinyje Kurmaičių kaime, kur specialistai nustatė gamtai žalos nedarančią biologinę taršą. Kitas, visuomenės nuostabą sukėlęs atvejis, – sodininkų bendrijos „Draugystė“ teritorijoje, prie vandens valymo įrenginių, pastebėtas žydra spalva nusidažęs vanduo iš lietaus drenažo tinklų. Atlikus tyrimų specialistai nustatė, kad tai – iš šalia veikusios įmonės patekę maistiniai dažai, kurie gamtai taip pat nekenkia. Kitoks atvejis – Kurmaičiuose, Mokyklos gatvėje, kur 0,5 km ruože buvo išsiliejęs dyzelinis kuras, dėl kurio susidarė slidi kelio danga. Ugniagesiai jį neutralizavo skystu, biriu sorbentu. „Kadangi situacijos, susijusios su tarša, buvo greitai išspręstos arba paaiškėjo, kad jos – nekenksmingos gamtai, ekstremalios situacijos neskelbėme“, – paaiškino R. Beniušienė. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius nemažai pranešimų gavo dėl suodžių degimo kamine, šiukšlių konteinerių degimo, kelio dangos nuvalymo po autoįvykių, nuvirtusių medžių šalinimo, žolės deginimo, buvo keli atvejai dėl sudaužyto medicininio termometro ir gyvsidabrio demerkurizacijos. R. Beniušienė įvardino, kad keli gaisrai kilo keliuose ūkiniuose pastatuose, gyvenamuosiuose namuose ir ūkio subjektuose. Kiek vėliau tikslią gaisrų ir gelbėjimo darbų statistiką pristatė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Kolektyviniai saugos statiniai Prasidėjus karui Ukrainoje, Savivaldybei teko peržvelgti, kaip mūsų rajonas yra pasirengęs galimiems karo pavojams. Tuo rūpinosi ir Ekstremalių situacijų operacijų centras. Savivaldybės teritorijoje parinkti 35 kolektyvinės apsaugos statiniai ir 16 priedangų – jie visi paženklinti specialiuoju ženklu. „Galite rasti ir pastatų, kurie pažymėti ir kolektyvinės apsaugos, ir priedangos ženklais. Tokiose pastatuose yra sudaryta galimybė ir gyventi, ir prireikus slėptis laikinai“, – paaiškino vedėja R. Beniušienė. Parinktas vienas prioritetinis kolektyvinės apsaugos statinys Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje. Jame iš anksto būtų pasirūpinta materialiniais ištekliais arba organizuojamas operatyvus jų telkimas, kad kuo skubiau būtų priimti ir apgyvendinti evakuoti gyventojai. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius informavo gyventojus, darbuotojus, kad mobiliuosiuose telefonuose reikia nusistatyti korinio transliavimo funkciją, norint gauti trumpuosius pranešimus apie gresiantį pavojų. Praėjusiais metais iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 13,5 tūkst. eurų 3 akustinėms sirenoms nupirkti ir sumontuoti ant Darbėnų seniūnijos, Salantų ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų pastatų stogų. Sirenos buvo sumontuotos sausį. „Reikia atnaujinti ir kitas morališkai nusidėvėjusias, pasenusias centralizuoto ir vietinio valdymo elektros sirenas“, – atkreipė dėmesį R. Beniušienė. Organizavo pratybas Savo įgūdžius Ekstremalių situacijų centras (ESOC) tobulino per kasmetines savivaldybės lygio civilinės saugos funkcines pratybas. Per jas norėta patikrinti, per kiek laiko prireikus susirinktų ESOC nariai, kaip jie geba analizuoti ir vertinti susidariusią situaciją galimos branduolinės avarijos atveju, prognozuoti jos pasekmes, organizuoti operatyvų gyventojų perspėjimą ir informavimą. Surengtos ir ne vienos kontrolinės civilinės saugos pratybos. Per 2022 m. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius organizavo 4 kontrolinės civilinės saugos, evakavimo pratybos įvairiose švietimo įstaigose: Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje, Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre, Pranciškonų gimnazijoje, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje. Dar papildomos 4 pratybos suorganizuotos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iniciatyva: Marijono Daujoto progimnazijoje, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje, Salantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Rasa“, Kurmaičių pradinėje mokykloje. Be pratybų, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius taip pat organizavo įvairius mokymus tiek bendruomenėms, tiek darbuotojams, vykdė prevencines priemones įvairiomis civilinės saugos temomis.
|
|
