|
|
|
Motiejaus Valančiaus raštus skaito nauja karta
Tradicinė moksleivių vyskupo Motiejaus Valančiaus raštų meninio skaitymo šventė šiemet įvyko penkioliktąjį kartą. Per šventės gyvavimo metus spėjo užaugti nauja skaitovų karta, kuri vis dar varto XIX amžiaus šviesuolio raštus. Per penkiolika metų šventė keitėsi, augo. Šįkart į Nasrėnus, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų, pasakyti ir išgirsti meninio žodžio suvažiavo jaunimo iš Šiaulių ir Klaipėdos miestų bei Plungės, Telšių, Klaipėdos, Skuodo ir Kretingos rajonų.
Šiemet šventės vairas buvo patikėtas mosėdiškiams, kurių į Nasrėnus suvažiavo apie šimtą: vedėjai, meno kolektyvai ir skaitovai. Be jų koncertavo ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos muzikantai bei dainininkai. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna teigė, kad šitiek daug skaitovų šventėje dalyvavo pirmą kartą. Kretingos rajonui atstovavo Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos aštuntokė Giedrė Domarkaitė, Salantų gimnazijos mokinė Viktorija Tuzaitė bei dešimtokė Loreta Žukovaitė ir devintokas Svajūnas Barasa iš Grūšlaukės pagrindinės mokyklos. Šventėje skaityti ne tik M. Valančiaus raštai, bet ir to paties laikotarpio ar tematikos kitų autorių literatūra, pačių mokinių rašiniai šiomis temomis. Vėliau visi šventės dalyviai bendravo prie žemaitiškų vaišių stalo, ant kurio buvo ir kastinio, cibulynės. Dalyvių vis daugėja A.Čėsna pasidžiaugė, kad moksleivių M.Valančiaus raštų meninio skaitymo šventė vis dar gyvuoja, atsiranda entuziastų, palaikančių šią idėją, padedančių ją įgyvendinti. Per penkiolika metų šventė keitėsi, augo, iš pradžių vykdavusi Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, pastaraisiais metais organizuojama muziejuje. „Turiu visų švenčių filmuotą medžiagą, todėl galiu jas palyginti. Pirmąją šventę surengėme neprofesionaliai, nebuvo ir vedėjų. Dabar – ji geriau suorganizuota, buvo įgarsinimo sistema. Kaip medelis auga, taip – ir mes“, - sakė A. Čėsna. Jis tikisi, kad pagrindinę M.Valančiaus darbus vienijančią vertybę – gerumą – stengsis puoselėti ir šventės dalyviai. A.Čėsna teigė, kad esti pirmosiose šventėse dalyvavusių skaitovų, vėliau pasirinkusių savo gyvenimo kelią, susijusį su M.Valančiaus veikla. Seniau šventėje yra dalyvavę skaitovų ir iš nežemaitiškų Lietuvos vietų, pavyzdžiui, Vilkaviškio. Anot A.Čėsnos, būdavo labai įdomu pasiklausyti ne tik žemaičių tarmiško skaitymo, bet ir suvalkiečių. Tikimasi, kad šventei augant, į ją susirinks daugiau tarmiškai kalbančių skaitovų iš skirtingų šalies regionų. Atsvara „paviršinei“ kultūrai Idėja pirmą kartą surengti skaitovų šventę gimė, kai A.Čėsna ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio Šiaulių miesto pirmininkas Albertas Griganavičius kartu lėktuvu skrido į Švediją. Spontaniškai nutarus rengti šventę, ji gyvuoja iki šiol. A.Griganavičius per pastarąją šventę pastebėjo, kad šiemet esama daugiau reikšmingų jubiliejų: sukanka 150 metų Motiejaus Valančiaus įkurtam blaivybės sąjūdžiui, prabėgo 400 metų, kai Švč. Mergelė Marija pirmą kartą apsireiškė Šiluvoje. Šie metai paskelbti blaivybės, skaitymo ir knygos metais, todėl A.Griganavičius linkėjo puoselėti savo dvasinį pasaulį, vadovautis M.Valančiaus skiepytomis vertybėmis. Kretingos rajono Garbės pilietė, poetė, aktorė, pedagogė Marija Meilė Kudarauskaitė pasidžiaugė tradicinėje šventėje dalyvavusiais skaitovais. Poetės manymu, šis renginys – tarsi atsvara šiuo metu klestinčiai „paviršinei“ kultūrai, kuriai būdingi „maivalai“, abejotinų vertybių kratinys. „Pats renginys yra vertybė. Žmogus kalbėdamas tarmiškai yra organiškas, taip jis atsiskleidžia ypatingai, giliai. Ši sėklytė augs vaikuose“, - mano M.M.Kudarauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad per tokias šventes prisimenama, kad žmogus turi šaknis, iš jų gali semtis stiprybės. Šventėje dalyvavo ir M.Valančiaus ainis Valdemaras Vaičekauskas. Jo manymu, kaip tik šiais laikais M.Valančiaus raštai ir veikla dar reikalingesni negu jo gyvenimo metais.
|
|
