Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vyskupas palaimino peržengusius vilties slenkstį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2008-05-13
Paskelbus šiuos metus Blaivybės, skaitymo bei šeimos metais, Telšių vyskupas Jonas Boruta ypatingą dėmesį skiria Blaivybės sąjūdžiui. Apsilankęs AA grupės būstinėje Kretingoje, skautų namelyje prie bažnyčios, jis domėjosi, kokiomis problemomis gyvena ją lankantys žmonės.

Praėjusį savaitgalį Jo Ekscelencija, Telšių vyskupas Jonas Boruta savo apsilankymu pagerbė Kretingos anoniminių alkoholikų bendruomenę (AA) „Vilties slenkstis“, šventusią 8 metų veiklos jubiliejų. Į šventę suvažiavo per 200 blaivybės sąjūdžio dalyvių iš įvairių Žemaitijos vietovių, pabuvojo svečių net iš tolimosios Australijos.

Atsilaikyti padeda AA grupės

Šventė prasidėjo pamaldomis Kretingos katalikų bažnyčioje. Po to AA judėjimo dalyviai persikėlė į skautų namelį, kur su vyskupu pasidalijo savo išsivadavimo iš alkoholio priklausomybės džiaugsmu bei problemomis. Vėliau į Pranciškonų gimnazijos salę buvo pakviesti kretingiškiai, besidomintys alkoholizmo problemomis, tarp jų – ir policijos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

J.Boruta pasidžiaugė kiekvieno žmogaus gebėjimu pakilti ir įsijungimu į AA bendruomenės veiklą: „Dievas per prievartą nelaužo žmogaus prigimties. Prievarta žmogaus iš liūno nepakelsi, nes jis jausis nelaimingas. Svarbu, kad pats žmogus norėtų. Tai yra svarbiausia jūsų judėjimo sąlyga. Prie gerų žmogaus norų ranką prideda ir Dievas.

Tačiau vieniems siekti blaivaus gyvenimo yra labai sunku, nes žmogus pagal savo prigimtį yra sukurtas bendruomeniškam gyvenimui. Net pats Dievas jungia trejopą prigimtį, tarsi trijų asmenų bendruomenę – Tėvas, Sūnus, ir Šventoji dvasia. Taigi AA grupės padeda atsilaikyti silpnumo valandą, o paslydusiam - atsikelti“.

Vis augantį blaivybės sąjūdį, naujų AA kūrimąsi parapijose J.Boruta prilygino Motiejaus Valančiaus pastangomis kurtoms brolijoms, vadinamosioms „bratstvoms“. Tik tuomet žmonės jungdavosi į blaivybės grupes, neturėdami 12 žingsnių programos. Tačiau judėjimo esmė jau du šimtmečius išlieka ta pati – siekti blaivaus gyvenimo ir palaikyti vienas kitą.

„Negerti – tai tik vienas iš AA programos žingsnių, pagal kitus vienuolika žingsnių mes mokomės gyventi visuomenėje, mylėti ir priimti žmones tokius, kokie jie yra. Netikinti visuomenė, deja, mus dar įsivaizduoja kaip sektą. Mūsų veiklos neretai nenori suprasti nė medikai“, - tokiomis mintimis pasidalijo susirinkusieji.

Vyskupas atsakė manąs, jog medikai sąmoningai ignoruoja AA savipagalbos grupes, nes netenka klientų, kuriuos pelningai bando gydyti savais metodais.

Didžiule visuomenės bėda J.Boruta įvardijo alkoholio propagavimą tarp jaunimo. Alkoholio gamintojai jį bruka jauniems žmonėms kaip patrauklų produktą. Valstybės politikai maišo alkoholizmo priežastis ir pasekmes. Švaistomi valstybės resursai, rengiant programas kovai su smurtu šeimoje, tarp jaunimo. Pirmiausia reikia mokyti jaunus žmones negerti.

Alkoholiko šeimoje serga ir gyja visi jos nariai

Alkoholizmas yra savotiška psichikos liga, kuria žmogus, net ir gyvendamas blaiviai, serga visą gyvenimą. Nesvarbu, kiek laiko jis išbuvo blaivus, jam išlieka grėsmė vėl paslysti. Todėl svarbiausia yra gyventi čia ir dabar, išliekant blaiviam šiandien.

Karteniškiai Milda ir Sigitas Derkinčiai tikino, jog kartu siekė blaivaus gyvenimo šeimoje ir kartu vėl mokosi iš naujo gyventi.

Alkoholiko šeimoje šia liga serga visi jos nariai: jų gyvenimas priklauso nuo sergančiojo elgesio įnorių, žodžių. Ir savo gyvenimą jie pritaiko prie alkoholiko gyvenimo. Todėl ne tik blaivėjantis žmogus mokosi keisti savo gyvenimą, - to mokosi ir visa jo šeima.

Karteniškiai Milda ir Sigitas Derkinčiai atviravo, jog per 20 metų intensyvaus Sigito gėrimo visa šeima - jiedu ir trys jų vaikai – išgyvenę stiprų dvasinį ir materialinį nuopuolį bei aplinkinių patyčias.

„Pradėjau išgėrinėti jaunystėje. Koks tu vyras, jei į šokius eisi negėręs „ant drąsos“. Dirbau vadovaujantį darbą - mechaninių dirbtuvių vedėju, agronomu, po darbo – pasisėdėjimai „prie čerkos“, - 57-erių Sigitas pasakojo, kaip jis pamažėle klimpo į alkoholizmą. – Iširus kolūkiams, nusiritau iki visiško dugno: būdavo po keturis užgėrimus per parą; porą valandų pamiegu ir vėl geriu. Jau ir gerti nebenoriu, bet nežinau, ką daryti“.

M.Derkintienė sakė, jog išbandžiusi visus įmanomus kelius: vežė vyrą pas psichiatrus, gydytojai kodavo, leido „torpedą“. Niekas nepadėjo. „Bendradarbės sakydavo: nusiramink, ne tavo vienos vyras geria. Verkdavau, bet rankų nenuleidau. Jaučiau, kad dar ne viską padarėme. Vyrą mylėjau, jis niekada nėra rankos prieš mane pakėlęs. Kentėjo ir jis, bet alkoholis dar buvo stipresnis už jo norą kilti iš duobės“, - atviravo 54-erių Milda, dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Kartenos ambulatorijoje.

Sigitas buvo išvežtas pas brolį, į jo sodą prie Kauno, kad atsiribotų nuo aplinkos. Ištvėrė pusmetį. „Viską dariau dėl žmonos. Taip klaidžiojau dar dvejus metus. Kol sykį 9 val. ne ryto, bet vakaro atsikėlęs nuėjau į darbą. Supratau – viskas. Sužinojau apie AA grupę Klaipėdoje, nes Kretingoje tokios dar nebuvo. Jos dėka blaiviai gyvenu jau 10 metų“, - pasakojo vyras.

Milda tvirtino, jog už pragertus jų bendro gyvenimo metus Sigitas stengiasi aruodus pripilti. Trejus metus vyras dirbo Švedijoje. O jai tereikia tik duonos kąsnio ir mylimo žmogaus šalia.

Tačiau, moteris sakė, dar ilgai ji buvusi budri: „Dar kokius septynerius metus gyvenau lyg ant adatų: išgirdusi telefonu keistą vyro balsą, imdavau nerimauti – ar neužgėrė. Sykį, nemokėdama svetimos kalbos, vyro pakviesta, viena ryžausi plaukti į Švediją, kad įsitikinčiau, jog jam – viskas gerai“.

M.ir S.Derkinčių vaikai – jau užaugę, jie džiaugiasi dviem anūkais. „Pagaliau esame laimingi, - visa šeima ištvėrėme tą pragarą, - kalbėjo moteris, patikindama, jog per blaivaus gyvenimo dešimtmetį abu vėl iš naujo mokėsi prisitaikyti viens prie kito ir suprasti kits kitą“.

Sigitas sakė iki amžiaus galo esąs dėkingas žmonai: „Gijau jos pastangomis ir meile“. Nuo alkoholizmo kenčiančioms šeimoms jiedu pataria nelaikyti kitas kitam pykčio ir viską įveikti tik gerumu. Nes geriantis žmogus yra ligonis ir dažnai pats nežino, nuo ko jam pradėti. O tikrojo kelio pradžia Sigitui ir panašaus likimo žmonėms buvo AA grupė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas