Garsus motobolo žaidėjas susitaikė su tamsa ir negalia

Keliskart čempiono titulas, garbė, pripažinimas, pinigai. Kretingiškis Augustinas Šliauderis visa tai jau, regis, buvo pasiekęs, kol nelaimingas atsitikimas prieš 5 metus jo gyvenimą apvertė aukštyn kojom. A.Šliauderis, patyręs galvos traumą, 40 dienų išbuvo komoje, neteko regėjimo ir uoslės. Praeityje garsus motobolo žaidėjas šiandien tvirtina, jog gyvenime kone viską galima nusipirkti, išskyrus sveikatą.

Jau antrus metus Padvarių pensionate gyvenantis 47-erių A.Šliauderis juokauja, jog jo likimas – tarsi tų herojų iš pasakos apie auksinę žuvelę. Buvo vis negana: pasiekimų, uždarbio, sportinės veiklos. Kol staiga viskas išnyko. O atsipeikėjus iš komos – absoliuti tamsa, nenoras gyventi ir bandymai žudytis.

Išbristi iš tos nevilties bedugnės jam gelbėjo meditacija, sportas, muzika. Vyras dabar kasdien pluša ant treniruoklių pensionato sporto salėje, klausosi relaksacinės muzikos ir pats mokosi groti gitara.

Gausybė sportinių apdovanojimų

A.Šliauderis, 21 metus - nuo 1982 iki 2003-ųjų – žaidė motobolą, daugiausiai – už Kretingos komandą. Jo, Tarybų sąjungos sporto meistro, pasiekimų kraitis yra itin turtingas: dukart Europos bronzos ir vienąkart sidabro medalių laimėtojas; dukart Tarybų sąjungos tautų spartakiados bronzos medalių laimėtojas; iškovota Socialistinių šalių taurė ir aukso medaliai.

„Tačiau didžiausias mūsų komandos laimėjimas – tai Tarybų sąjungos aukščiausioje motobolo lygoje dukart iškovoti bronzos medaliai. Įsivaizduokit, loši ištisus metus: kas antrą savaitgalį - išvykos, sportinis azartas, lūžtančios žiūrovų tribūnos ir švilpimai „bjom nemca“ (rus. „mušam vokietį“, - aut. pastaba). Aukščiausioj lygoj – visi profesionalai. Laimėti prieš rusus buvo jėga. Neįkibdavom tik į Maskvos ir Kovrovo komandas“, - džiugiai prisiminė buvęs sportininkas.

A.Šliauderis sakė, jog sportu – bėgimu, karatė – susidomėjo tarnaudamas kariuomenėje. Sugrįžusį po tarnybos, jį, pirties salelės senbuvį, pasitiko kaimynai, jau žinomi Kretingos motobolininkai: Alius Mikaločius, Stasys Večerskis, Pocius. Jie ir prišnekino Augustiną įsijungti į Kretingos motobolininkų gretas. „Prasimušiau į pagrindinę komandos sudėtį. Žaidžiau kartu su S.Večerskiu, A.Mikaločium, Kazimieru Knieža. Mūsų vartininkas buvo skuodiškis Vidmantas Bučmys. Gavom geras algas“, - prisiminė vyras.

Kartu su A.Mikaločium jis dvejus metus žaidė už Ukrainos profesionalų komandą „Černovcy“. 1999 m. A.Šliauderis išvyko į Vokietiją, kur servise dirbo mechaniku. „Ten – ir gyvenimo sąlygos, ir pinigai geresni. Bet dabar niekam nepatarčiau keisti mažą pinigą čia į didesnį – svetur: šeima išsiblaško, nebematai, kaip auga vaikai“, - skaudžias savo gyvenimo pamokas dėstė motobolininkas.

Galvą sužalojo sprogimas

Tris savaites dirbęs Vokietijoje, 10 dienų A.Šliauderis praleisdavo Lietuvoje.

Prieš įvykstant nelaimei, Kretingos komanda rengėsi Europos čempionato rungtynėms. „Po poros dienų reikėjo išvykti, todėl treniravomės ir rytą, ir vakarą. Bet reikėjo dar pasirūpinti ir šeimos buitimi. Buvau nupirkęs skalbimo mašiną, skubėjau ją prijungti, - pasakojo Augustinas. – Namuose buvo tik vandentiekis. Sugalvojau „ant greitųjų“ padaryti kanalizaciją: į žemę įkasti statinę. Reikėjo nupjauti statinės dugną. Besisukanti turbina pagavo kibirkštį, ir statinė, kurioje kažkada buvo laikyti degalai, sprogo“.

Sprogimas sužalojo A.Šliauderio galvą: išplėšė dešinę akį, sužalojo kairios akies nervą. Kaukolėje - 21 lūžis.

Toliau sekė koma - 40 dienų visiško nebuvimo. Kūną maitino ir orą padavė per gerklėje įstatytus vamzdelius. Namiškiams, anot Augustino, buvo pasakyta: ruoškitės laidotuvėms. Medikai nesitikėjo stebuklo. Bet stiprus A. Šliauderio organizmas atsigavo.

Iš Kauno klinikų vyras buvo vežiojamas po kitas ligonines, kur laukė operacijos ir procedūros. Ištirpo šeimos santaupos. „Medikai nelabai tesitikėjo, kad po tokios gausybės lūžių išliks nepažeistos smegenys. Rengėsi išvežti mane į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę: gydytojai klausinėdavo, kiek bus dukart du, kuo skiriasi sodas nuo miško, - atviravo vyras. - Blaškydavausi lovoje, draskydavau vamzdelius, nes nebenorėjau gyventi. Dukart bandžiau žudytis: sykį išgėriau dvi pakuotes tablečių, o kitąsyk koriausi. Bet, matyt, nelabai tenorėjau ir numirti, nes virvei laidą sąmoningai pasirinkau per ploną“.

Jau treji metai, sakė Augustinas, kai jis nusiramino, susitaikė su tamsa ir savo negalia.

Praktikuoja meditaciją ir jogą

Abi A.Šliauderio dukterys ir žmona gyvena Anglijoje. Iš buvusių draugų motobolininkų pensionate jį aplanko tie, kurių dėmesio labiausiai nesitikėjo. Kurių draugystės tikėjosi, tie jį pamiršo.

A.Šliauderis labai dėkingas Ilonai ir Arvydui Viluckams, kurie, sužinoję apie nelaimę, patys jį susirado. Su panašaus likimo - regėjimo irgi netekusiu - Arvydu Augustinas galėdavęs prašnekėti ištisas popietes.

Pensionate Augustiną susirado ir pusbrolis Kęstas iš Klaipėdos, su kuriuo jis anksčiau mažai tebendravo. Po Tibetą keliaujantis jo sūnus, turintis bioenergetinių savybių, pramokė Augustiną jogos bei meditacijos. Jie išsiveža jį prie jūros, į pušynus.

„Giminaičiai paskatino norą gyventi. Iš pradžių labai priešinausi, netikėjau tais dalykais. Visą gyvenimą buvau netikintis; vienądien patikiu meditacijos galia, po savaitės – jau abejoju. Ligi galo dar vidumi nesu subrendęs sistemingai praktikuoti tuos dalykus. Bet jau sugrįžo ramybė, praėjo noras žudytis“, - atviravo žmogus.

Pasauliui neturi pretenzijų

Buvęs sportininkas teigė, jog niekad savo gyvenime nėra tiek daug sportavęs, kaip dabar: po 3 valandas per dieną. Į kambarį sugrįžta nuprakaitavęs, o kaimynai jį klausia, ko toks nusiplūkęs, lyg iš „kūtės“ parėjęs.

Augustinas tvirtino, jog sportuodamas ne tik grūdinasi, bet ir kratosi antsvorio: „Į pensionatą atėjau sverdamas 91 kg, o dabar sveriu 97 kg. Bet prieš mėnesį svėriau net 105 kg, - vyras tikino turįs gerą apetitą. - Mėgstu pats taisytis greitas picas: 6 riekes batono pamirkai šiltame vandeny, išlydai du gabalėlius normuoto sviesto, sumaišai su prieskoniais, uždedi sūrio, dešros“.

Gyvenimo troškimą A.Šliauderiui sužadina ir gitaros stygų virpesiai. Jis mokosi groti dainininkės Geltonos gitara. Šią gitarą jam padovanojo kitas pusbrolio Kęsto sūnus, vedęs Geltoną.

Vyras dabar gyvena viltimi būti naudingas žmonėms: „Turiu sveikas rankas, kojas. Kiek esu remontavęs mašinų, žinau jų „vidurius“ ir visas ligas, kad ir neregys būdamas galėčiau jas taisyti. Bet kas pasitikės neįgaliu žmogum“. Tačiau jis neturi pretenzijų nei artimiesiems, nei aplinkiniam pasauliui dėl to, kad teko apsigyventi pensionate. Augustinas tvirtino: kaip bepakryptų jo gyvenimas, savo negalia jis nenorėtų būti našta kitiems.

• Rašyti komentarą (10)