|
Nuotėkas valantis dumblas – trąša daržams
Į Kretingos nuotėkų valymo įrenginių stotį iš tualetų, kriauklių, vonių, fabrikų ir gamyklų suteka visos miesto nuotėkos. Jos, perėjusios per nešmenų ir smėlio valymo įrenginius, keliauja į specialų baseiną, kuriame dumblo bakterijos „suvalgo“ visus vandens nešvarumus. Supresuotas ir išvalytas dumblas tampa ekologiška ir natūralia daržų trąša.
Kretingos miesto nuotėkos į valymo įrenginius atkeliauja 60 centimetrų skersmens vamzdžiais. Iš pradžių specialios grotos sulaiko nešmenis: lapus, šakas, popierius ir kitas šiukšles. Nuo nešmenų išvalytos nuotėkos teka į smėliagaudę. Čia iš vandens pašalinamas smėlis, žemės. Toliau nuotėkų valymo darbą atlieka dumblo bakterijos. Į aeracinį baseiną sutekančiame vandenyje veisiamos dumblo bakterijos. Jos „suvalgo“ nuotėkų teršalus, kurių nepašalina smėlio gaudyklė ir šiukšlių gaudymo įrenginiai. Nuotėkos dumblu valomos apie 36 valandas. Iš vandens nešvarumus sugėręs dumblas nusėda, vanduo prateka į baseino talpą be dumblo, o iš ten nuleidžiamas į Tenžės upelį. „Valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų vanduo būna toks švarus, kad nepažeidžia upelio vandens sandaros. Išvalytą vandenį gali gerti gyvuliai“, - pasakojo valymo įrenginių operatorė Violeta Variakojienė. Kasdien valymo įrenginiai išvalo 3 tūkst. kubinių metrų vandens. Jei lyja, nuotėkų būna dvigubai daugiau. Kretingos valymo įrenginiai yra nauji – pradėję veikti prieš porą metų. Teritorijoje stovi dar du nenaudojami aeraciniai vandens baseinai, kuriuose nuotėkos taip pat būdavo išvalomos dumblu. Šiuos baseinus taip pat rengiamasi atnaujinti – yra parengti renovacijos projektai.
„Papildomi baseinai yra reikalingi, jei prasidėjus liūtims būtų daug nuotėkų ir vieno dumblų baseino neužtektų“, - sakė A.Mačiulis. Veikiant vienam aeraciniam baseinui, tik vieną kartą nuotėkos išsiliejo į aplinką – jų nebespėjo apdoroti valymo įrenginiai. Miesto nuotėkas išvalantis dumblas yra antros kategorijos. Tai reiškia, kad ekologiškai švarus dumblas tinka daržams tręšti. „Mes patys, darbuotojai, esame išbandę šią natūralią trąšą. Įmaišius dumblo į žemę, puikiai užderėjo bulvės“, - pasakojo A.Mačiulis. Pasak jo, šiuo metu Kretingos miesto nuotėkos nėra labai užterštos – prieš keliolika metų vanduo buvo gerokai nešvaresnis. Nuotėkos iš įvairių miesto vietų valymo įrenginių laboratorijoje tikrinamos kasdien. Trys laborantės tiria vandenį iš upės, įmonių, kavinių nuotėkas. „Kavinių savininkai nemėgsta nuotėkų riebalų tyrimo. Nuotėkos, kaip ir švarus vanduo, turi atitikti nustatytas normas. Kavinių nuotėkose būna daug riebalų. Nuotėkų mėginius kaitiname specialiuose įrenginiuose, kuriuose per šešias valandas išsiskiria riebalai. Tada juos sveriame ir nustatome, ar riebalų kiekis neviršija leistinų normų“, - pasakojo laboratorijos inžinierė chemikė Vilija Petravičienė. Laborantės nustato, koks nuotėkose nitritų, nitratų, fluorido, fosfato ir kitų medžiagų kiekis. „Miesto nuotėkas tiriame kasdien. Tai įdomus, bet kartais nemalonus darbas. Iš kavinių, gamyklų paimtos nuotėkos būna nemalonaus kvapo. Bjauriausia tirti žuvies fabrikų nuotėkas. Tačiau įvertinus atliktus tyrimus, nuotėkos Kretingoje yra gan švarios“, - sakė laborantės.
|