Kveciuose užaugintos tulpės papuoš Maskvos parkus

Pražydus tulpėms, Zita Lileikienė kelias dienas atidžiai skabė gėlių žiedus. Mat, norint išauginti kuo didesnį svogūnėlį, tulpių grožį tenka aukoti: prie pat koto nuskinto žiedo niekur nebepanaudosi.

Kvecių kaime jūra žydinčių tulpių švenčių taip ir nesulaukė, nes gėlės, pasirodo, skirtos ne tam.

Tulpes auginanti ūkininkė Zita Lileikienė jau ne kartą susidūrė su žmonių nuostaba: kodėl gi reikia naikinti šitokį grožį.

“Norint užauginti kuo didesnį tulpės svogūnėlį, gėlėms pražydus, reikia išskinti žiedus. Tada tulpės užmezga mažiau vaikučių, svogūnėliai esti didesni”, - teigė Kretingsodyje gyvenanti ir Kveciuose kartu su vyru Vincentu ūkininkaujanti moteris.

Išskinti tulpių žiedus – didelio atidumo reikalaujantis darbas: žiedą privalu nuskinti taip, kad augalo sultys nepatektų ant pirštų.

Būtent per augalo syvus persiduoda pavojingos tulpėms virusinės ligos. Patyrę, kad tulpės užkrėstos virusu, jų pirkti nebenori ir tulpių vartotojai.

Visi Kveciuose užauginti tulpių svogūnėliai per tarpininkus iškeliauja į Rusijos sostinę Maskvą. Anot Z.Lileikienės, ši rinka yra nepasotinama, ir tai, ką į Maskvą išveža Lietuvos gėlių augintojai, sudaro tik 4 proc. maskviškių poreikio.

Lietuvos ir kitų šalių gėlininkų, ūkininkų išaugintos tulpės puošia Maskvos parkus, skverus. Kiekvienais metais yra perkami nauji svogūnėliai – mat, pagal naudojamą apželdinimo technologiją, tulpėms nužydėjus jos yra raunamos ir išmetamos: svogūnėlių niekas nesaugo.

Z.Lileikienės laukuose auginamos išskirtinai tik vienos veislės tulpės – žmonių labai mėgiamos “Linksmosios našlės”. Šios tulpės – patogios pražydinti žiemą, žiedai – avietinės spalvos su baltais pakraštėliais – nuotaikingi.

“Tarpininkas mums siūlė auginti keletą veislių tulpių, bet tai pareikalautų daugiau darbo sąnaudų, atskirų patalpų”, - teigė Z.Lileikienė, kuri tulpių lauke dirba kartu su vyru, be samdomų žmonių.

Mišriu ūkiu besiverčianti ir nuo 1989 metų ūkininkaujanti šeima visko augina tiek, kiek pajėgia patys dirbti.

“Susikūrėme sau darbo vietas, nieko ir niekur neprašome, dirbame, kiek suspėjame”, - kalbėjo V.Lileikis, kurio rūpesčiu buvo sugalvota ir technika tulpėms sodinti.

Kad tulpių svogūnėlių nereikėtų sodinti rankomis, ūkininkas patobulino burokų sėjamąją, kuri pravertė ir kaimynui, sumaniusiam pasodinti didesnį plotą svogūnų.

“Jeigu reikėtų tulpes sodinti rankomis, būtų per daug darbo ir per ilgai tai užtruktų, - sakė Z.Lileikienė, kuri pripažino, kad tulpės – nesunki pagal auginimo technologiją kultūra. – Svarbiausia, kad turėdamas išankstinę sutartį, žinai, kad svogūnėlius tikrai parduosi, gali susiskaičiuoti, kokios bus išlaidos, o kokios – pajamos”.

Prieš trejus metus tulpių svogūnėlių auginimu susidomėję Z.ir V.Lileikiai svarstė, ar auginti šias gėles apsimokės. Palyginę tokio verslo pranašumus ir trūkumus, vis tik ūkininkai surado daugiau teigiamų dalykų.

Didžiausi tulpių priešai – šilta žiema ir pelės, kurioms tulpių svogūnėliai – ypatingas gardumynas.

Štai kad ir šią žiemą – tulpės pradėjo anksti vegetuoti, po to apšalo. Jeigu jos būtų auginamos puokštėms, tokių tulpių niekas nepirktų.

Tulpių svogūnėliai kasami birželio pabaigoje – liepos pradžioje, kai nudžiūna pirmasis lapas. Kad būtų lengviau atlikti šį darbą, V.Lileikis pritaikė bulvių kasamąją mašiną.

Technika, auginant tulpes, naudojama ir tręšiant, purškiant nuo ligų bei kenkėjų.

• Rašyti komentarą (6)