Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Statys laidojimo namų priestatą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Verslas
  • 2008-04-29

„Laidojimo versle tebėra labai daug neapibrėžtumų. Kiekvieni laidojimo namai verčiasi taip, kaip išmano“, - tvirtino Juozas Donauskas, Kretingos laidojimo namų „Rimtis“ vadovas ir vienas šios įmonės akcininkų. Jis yra ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos narys. Balandžio 30 dieną šios asociacijos nariai rinksis Šilutėje aptarti savo problemas dėl laidojimo namų sąlygų gerinimo bei veiklos plėtros galimybių.

Kretingos laidojimo namų, kaip ir visos Lietuvos ritualines paslaugas teikiančių įmonių, laukia permainos: liepos 1 dieną turėtų įsigalioti įstatymas, griežtai reglamentuojantis licencijų bendrovėms bei atskiriems asmenims išdavimo tvarką.

Laidojimo verslas kai kam gal ir atrodo pastovus ir labai pelningas. Juozas Donauskas teigė, jog reikia nemažai pasukti galvas, kad bendrovė išlaviruotų be nuostolių. Keičiasi šarvojimo tradicijos, beje, - ir mirusiųjų rūbų mados.

Diena kainuoja 650 litų

Į laidojimo verslą po privatizacijos paniro kone visa J.Donausko šeima: jo motina Janina dirba buhaltere, žmona Edita vadovauja Palangos laidojimo namams. Prieš kelerius metus iš šeimos verslo pasitraukė anapilin iškeliavęs tėvas Juozas.

J.Donauskas sakė žinąs, jog žmonės už nugaros, o ir tiesiai į akis, juos iškoneveikia už tai, kad laidotuvėms nuomojant salę, prašoma pas juos pirkti ir kitus reikmenis. Bent jau karstą. Vadovas pateikė konkrečių skaičių, pagrindžiančių tokią bendrovės nustatytą tvarką.

Pernai laidotuvių namų išlaidos sudarė 220 tūkst. Lt. Iš jų už 45 tūkst. Lt buvo įrengti penki kondicionieriai. Už 35 tūkst. Lt – pertvarkytos ir atnaujintos patalpos: mažoji laidojimo salė sukeista vietomis su virtuve – giminių kambariu. Pagal higienos normas, kurios reikalauja, kad laidojimo patalpa turi būti ne mažesnė kaip 25 kv.m, įrengta trečioji, vadinamoji Marijos, salė.

Kanceliarijos, ūkinėms reikmėms, amortizacijai išleista 22,5 tūkst. Lt. Šešiems laidojimo namų darbuotojams sumokėta 135 tūkst. Lt atlyginimo.

„Laidojimo namai per dieną kainuoja 548 Lt, o su PVM – 650 Lt. Nesvarbu, būna ar nebūna šarvojimų. Tarkim, trečiąją balandžio savaitę tebuvo pašarvotas vos vienas žmogus, - kalbėjo J.Donauskas. – Didžiosios salės nuoma parai kainuoja 420 Lt ir 100 Lt už virtuvę, viduriniosios salės – 270 Lt ir 50 Lt už virtuvę, Marijos salės – 320 Lt ir virtuvės - 50 Lt. Jeigu leistume žmonėms tik nuomotis salę, jie už ją mokėtų pigiau negu laidojimo namų savikaina. Dėl to ir prašome, kad velionio artimieji pas mus pirktų bent karstą. Rūbais, žvakėmis velionis galėjo pasirūpinti dar gyvas būdamas. Tačiau karstų namie jau niekas nebelaiko“.

Šiemet laidojimo namuose įvesta naujovė: jeigu velionio artimieji yra apsirūpinę visais laidojimo reikmenimis, jiems siūloma už salės nuomą sumokėti dvigubą kainą.

Laidojimo namų netrūksta

„Pasigirsta klausimų, kodėl laidojimo namai yra privačiose rankose. Ogi todėl, kad savivaldybėms nuostolinga juos išlaikyti. Tenka nemažai pasukti galvas, kad jie nebūtų nuostolingi, ir duotų pelną. Pas mus – iki minimumo sumažinti etatai“, - pats Juozas sakė esąs ir laidojimo namų direktorius, ūkvedys, vairuotojas, o prireikus – ir elektrikas bei dažytojas.

Paklaustas, ar trūksta Kretingoje laidojimo namų, šeimininkas savo atsakymą „ne“ vėlgi pagrindė skaičiais. Kretingos mieste gyvena 24 tūkstančiai gyventojų. Šį skaičių padalinus iš žmogaus vidutinės gyvenimo trukmės - 65 metų, būtų 369 velioniai per metus. Kretingos laidojimo namuose yra trys salės ir viena – kapinių koplyčioje. Velionių skaičių padalijus iš 4, būtų 92 šarvojimai vienoje salėje per metus arba 8 - per mėnesį.

J.Donauskas suskaičiavo, kad Klaipėdoje, kur gyvena 188 tūkstančiai žmonių, yra 13 šarvojimo vietų. Joms tenka 892 velioniai per metus. Šis skaičius daugiau kaip dukart viršija Kretingos rodiklius.

Tačiau, atsižvelgdami į kretingiškių poreikius, laidojimo namų akcininkai, kurių yra 12, šį balandį nusprendė prie laidojimo namų statyti priestatą ir jame įrengti dar vieną šarvojimo salę. Ji būtų didesnė už visas tris ligi šiol esančias.

Šeimininkas moka balzamuoti kūnusM

J.Donauskas mano, kad įstatymas gali griežtai apriboti balzamuotojų veiklą: mirusiojo kūną balzamuoti begalės tik gydytojas. Ligi šiol tai daryti turėjo teisę ir ne medikai, bet žinių įgiję žmonės, tarp kurių - ir jis pats.

J.Donauskas pagal specialybę - chemijos inžinierius. Jis yra dalyvavęs Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos balzamuotojų mokomajame forume, kur mokymus pravedė Airijos Laidojimo ir balzamuotojų koledžo direktorius David Mc Gowan.

Mūsų šalyje naudojamas trumpalaikis kūno balzamavimas: tai - mirusiojo kūno apdorojimas specialiomis priemonėmis, kad kūnas laikytųsi apie 1 mėnesį. Balzamavimo procesas trunka apie 2 val. Tam reikalingi specialūs įrankiai, siurbliai, kurie ištraukia mirusiojo kraują, o vietoj jo į arterijas pripumpuoja balzamavimo skysčio. Trumpalaikio balzamavimo, anot J.Donausko, prireikia tokiais atvejais, kai mirusysis pargabenamas iš užsienio.

Jų bendrovė taip pat samdo vyriškį iš Palangos, kuris visą gyvenimą dirbo sanitaru ligoninės Patologanatomijos skyriuje. Jis nuprausia, aprengia mirusįjį, atlieka jo veido makiažą. Kūno paruošimo šarvoti proceso sudėtingumas priklauso nuo velionio kūno svorio, jo buvusios sveikatos. Pasitaiko, jog sanitaras būna kviečiamas pagražinti mirusįjį, kurio veidas deformuojasi gabenant jį į šarvojimo vietą.

Lietuvoje sukurta laidojimo industrija

Visus šarvojimui reikalingus reikmenis, tarp jų - ir gėles, į laidojimo namus pristato tiekėjai. Lietuvoje yra susikūrusios bendrovės, kurios siuva specialius rūbus mirusiesiems.

Kretingos laidotuvių namuose šiuo metu kabo 45 vyriški kostiumai, 39 suknelės. Vyriškų batų, kurių dydis įvairuoja nuo 40 iki 49, yra 49 poros, moteriškų – 80 porų. Moteriškus batus artimieji pritaiko pagal velionės suknelės spalvą.

Mirusiųjų mada taip pat kinta. Jaunoms moterims dabar madingas galvos apdangalas – mažos kepuraitės ir skrybėlaitės, o vyresnėms siuvamos suknelės išvien su puošniais gobtuvais. Populiariausios medžiagos - gipiūras, atlasas, medžiaga blizgiu paviršiumi. Moterų suknelių kaina svyruoja nuo 60 iki 180 Lt.

Vyriški kostiumai siuvami iš gerų medžiagų, tik kelnės - be juosmens ir nelenktais galais. Švarkai – be vidinių kišenių. Jų kaina – 150 – 200 Lt. Tiekėjų siūlomi pigūs švarkai be pamušalų nė neužperkami.

Kas mėnesį, J.Donausko žodžiais, prekių asortimentas yra atnaujinamas ir papildomas.

Pasitaiko atvejų, kai staiga prireikia nestandartinių rūbų ir karsto. Prieš 2 metus laidojo jauną vyrą, svėrusį 250 kg. Artimiesiems teko palaukti, kol velioniui pagamins karstą ir atgabens rūbus. „Dabar jau atsargai turime 2 karstus, į kuriuos galima guldyti 200 – 250 kg sveriantį žmogų. Pasirūpinome ir suknelėmis bei kostiumais. Tačiau tokių masyvių velionių pasitaiko tik kas 2-3 metai“, - kalbėjo savininkas.

Poreikio paauglių ir vaikų rūbams nėra, nes artimieji juos rengia proginiais krikšto ar Pirmosios Komunijos rūbais, kuriuos nusiperka specializuotose parduotuvėse.

Prestižinė ir brangiausia laidotuvių gėlė yra kalija, tačiau populiariausia tebėra chrizantema. Gvazdikų, kurie buvo mėgiami prieš kelerius metus, jau nė nebeužperka. Dominuoja balta gėlių spalva.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas