|
|
|
Kapsulėje užmūrys žinią ateities kartoms
Šiandien 12.30 val. bus pašventinti miesto centre statomos naujosios Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos pamatai, į kuriuos bus įmūryta nerūdijančio plieno kapsulė. Jos viduje - simbolinė bibliotekos žinia ateities kartoms.
Į kapsulę bus įdėtas šios dienos laikraštis „Pajūrio naujienos“ ir raštas apie bibliotekos viziją, jos statybą bei statytojus. Raštą pasirašys: M.Valančiaus bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė, Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius, bibliotekos architektas Saulius Juškys, biblioteką statančios bendrovės „Ringesta“ vadovas Almantas Skruibys, Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Evaldas Darulis, Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Benediktas Jurčys. Į iškilmes yra pakviesti ir aukšti Lietuvos Respublikos Vyriausybės svečiai: Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ir kultūros ministras Jonas Jučas. „Įsivaizduokim: staiga užeis koks ledynmetis, mūsų ainiai suras suakmenėjusią kapsulę ir žinos, kad čia buvo kultūros ir informacijos židinys“, - iškilmių išvakarėse juokavo A.Kerpytė. Kapsulių įmūrijimo į pamatus tradicijos atėjo iš labai senų laikų. Kapsulė gali būti prilyginama biblijiniam kertiniam akmeniui. „Kiekvienas laikmetis savaip koreguoja tradicijas. Prisiminkim legendą apie kunigaikštį Gediminą sapne aplankiusį geležinį vilką, kuris tapo Gedimino pilies pranašu ir pamatinio akmens simboliu. Į valdovų rūmus bei miestelėnų gyvenamų namų pamatus statytojai įmūrydavo monetas, butelius. Sienų sijose palikdavo įspaudus, - apie istorinių žinių perdavimo tradicijas pasakojo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas. – Kretingos centre per archeologinius kasinėjimus senosios Rotušės pamatuose taip pat buvo atrasta XVII a. pradžios monetų“. O bibliotekos Kretingoje istorija prasidėjo 1935 m., kai buvo įkurtas centrinis knygynas, atlikęs bibliotekos funkcijas. Jis veikė Kęstučio gatvės name nr.25, kur buvo ir muziejus. 1938 m. biblioteka buvo iškelta į Vytauto gatvės namą nr.4, į dabartinį teismo pastatą. Jos fonduose buvo apie 3 tūkst. knygų. Bibliotekai vadovavo Bronislava Karbauskaitė. Po karo nuniokotai bibliotekai buvo skirtos patalpos Rotušės aikštės namo nr.5 antrame aukšte. 1957 m. biblioteka perkelta į Vilniaus gatvę, dabartinį arbatinės „Špitolė“ pastatą. Bibliotekoje jau buvo 12,5 tūkst. spaudinių. Iš ten biblioteka dar buvo kilnojama į Pranciškonų vienuolyną bei buvusią namų valdybą Vytauto gatvėje. 1991 m. centrinė biblioteka pradėjo kraustytis į Vilniaus g. namą nr. 8, kur tebėra ligi šiol. 20 metų Kretingos viešajai M.Valančiaus bibliotekai vadovauja A.Kerpytė. „Vieta, kur dabar esame įsikūrę, – geriausia iš visų ligi šiol turėtų. Tačiau ji nebeatitinka skaitytojų poreikių, fondams keliamų reikalavimų, - kalbėjo A.Kerpytė. - Kai 1999 m. Lietuvoje buvo paskelbta bibliotekų modernizavimo programa, reikėjo pateikti savo poreikių programą. Iš pradžių galvojome: gal prašyti viso pastato Vilniaus gatvėje. Tačiau rajono meras V.Kubilius pasiūlė sklypą miesto centre. Kultūros ministerijai pateikėme visai naujos bibliotekos statybos programą. Ji tam pritarė ir skyrė finansavimą“. 2006 m. buvo gauti pinigai – 400 tūkst. Lt – projektavimo darbams. Suprojektuoti biblioteką buvo patikėta Nacionalinės premijos laureatui Sauliui Juškiui, kuris turi nemažą patirtį projektuojant bibliotekas ir yra susipažinęs su pasaulinėmis bibliotekų statybos tendencijomis. Bibliotekos statybos konkursą laimėjo Kretingos statybos bendrovė „Ringesta“. Moderniška dviaukštė biblioteka su mansarda kainuos per 15 milijonų litų. Joje bus įkurdinta ne vien biblioteka, skaitykla, patalpos vaikų ir jaunimo užimtumui, bet ir 150 vietų salė renginiams bei parodoms, kavinė. Veiks liftas, bus įrengtas tualetas, pakilimas neįgaliesiems. Mansardoje bus įrengti kabinetai bibliotekos darbuotojams. Naujoji biblioteka – tai pirmasis Nepriklausomybės laikotarpiu Kretingos rajone statomas visuomeninės paskirties pastatas.
|
|
