Vieningai padidino šilumos kainas ir skolinasi milijonus

Nuo šių metų birželio 1 dienos Kretingos šilumos tinklų vartotojams tiekiama šiluma brangsta 30 procentų. Padidinti šilumos kainas vakar nusprendė Kretingos rajono savivaldybės taryba.

Daugiabučių namų gyventojai, už vieną šilumos kilovatvalandę mokantys 17,09 ct, nuo birželio 1 dienos mokės 22,31 ct. Sprendimą didinti šilumos kainas taryba priėmė be diskusijų. Prieš balsuojant kažkuris tarybos narys pastebėjo, jog Vilniaus miesto Savivaldybės taryba nepritarė šilumos kainų didinimui, tačiau meras Valerijonas Kubilius pareiškė, jog Kretingoje šilumos kaina respublikos mastu didinama mažiausia ir ne dvigubai, kaip Vilniuje.

Sprendimo projekto paaiškinamajame rašte teigiama, jog didinti šilumos kainą vertė šios priežastys: per 2007 metus sumažėjusi šilumos realizacija (dėl šiltos žiemos), pabrangęs kuras, išaugusi infliacija, nepadengtos sąnaudos kurui už jau realizuotą šilumą.

Tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis siūlė šilumos kainą didinti ne 30 proc., o daugiau. “Kam du kartus stresuoti, geriau iškart pakelti. Juk pasakė, kad po pusmečio vėl ateis”,- sakė jis, leisdamas suprasti, kad šilumos pabranginimu 30 proc. Kretingos šilumos tinklai tenkinsis neilgai.

Nuo kalbų apie rajono Savivaldybės neišnaudotas skolinimosi galimybes vakar buvo pereita prie darbų: taryba leido rajono Savivaldybės administracijai paimti daugiau kaip 3,5 mln. Lt ilgalaikę banko paskolą 15 metų laikotarpiui ir ją panaudoti Nemuno žemupio baseino aplinkos projektams kofinansuoti. Savivaldybė skolinasi savo įnašui dviem vandentiekio ir nuotekų tinklų projektams Kretingoje - Kretingsodžio ir Geštautų gyvenamiesiems rajonams. Kretingsodžio projektui reikalinga kofinansavimo suma - 1 mln. 458,2 tūkst. Lt, Geštautų - 2 mln. 82,2 tūkst. Lt. Kretingsodžio vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos vertė yra per 5 mln. Lt, Geštautų - per 7 mln. Lt. Didžioji lėšų dalis šiems projektams įgyvendinti skiriama iš ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto.

Rajono Savivaldybė bankams šių metų balandžio 1 dieną buvo skolinga beveik 10 mln. Lt. Ir paėmusi šią - per 3,5 mln. Lt - paskolą, Savivaldybė neviršys skolinimosi limito. Tačiau dabartinės kadencijos rajono Savivaldybės valdžia yra užsimojusi tiems, kurie ateis į valdžią po jų, galimybės skolintis nepalikti. Dar planuojama paskola būtiniems rajono Savivaldybės pastatų (mokyklų, kultūros įstaigų, kitiems) remontams.

Išsaugojo “Pasaką”, vidurinių mokyklų neliks

Po rajono švietimo darbuotojų, mokinių tėvų aštrių diskusijų vakar taryba pagaliau ryžosi patvirtinti pakeistą rajono mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų planą. Pagal šį planą po 2012 metų rajone nebeliks vidurinių mokyklų, jos bus reorganizuotos į pagrindinio ugdymo (dešimtmetes) mokyklas. Kaimų vidurinės, kaip antai Darbėnų, dar turės galimybę tapti gimnazijomis, jeigu jose bus pakankamas skaičius mokinių ir įvykdyti kiti gimnazijoms keliami reikalavimai. Kretingos mieste bus dvi gimnazijos - Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos. Marijono Daujoto ir Simono Daukanto vidurinės mokyklos taps dešimtmetėmis.

Jurgio Pabrėžos gimnazija bus išgryninta - turės tik I-IV gimnazijines klases. Šios mokyklos pirmokai-ketvirtokai iškeliaus į numatomą renovuoti (kai bus atlikta renovacija) Vaikų ugdymo centrą. Nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje jau nebebus formuojamos penktosios klasės. Gimnazijoje planavę mokytis penktokai turės rinktis kitas miesto mokyklas. Taip gimnazija bus išgryninta palaipsniui.

Tarybos nariams Vladui Baltuoniui, Jolitai Vaickienei, kitiems pavyko sutelkti tarybos narių daugumą, kad nebūtų panaikinta pradinė mokykla darželyje-mokykloje “Pasaka” Vaikystės pedagogikos centre.

2005 metais patvirtinto mokyklų pertvarkos projekto pakeitimus rengusi grupė balsų dauguma buvo nusprendusi “Pasakoje” panaikinti pradines klases, o jas lankančius mokinius nukreipti į netoliese esančią Marijono Daujoto vidurinę, būsimą dešimtmetę, mokyklą. Šį sprendimą vakar taryboje atkakliai gynė projektą rengusios grupės narys, tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis. Siekiančių, kad “Pasakoje” neliktų pradinės mokyklos pagrindinis argumentas - mieste trūksta vaikų darželių, todėl “Pasaka” turi atitekti darželinukams. Povilas Turauskis turėjo ir dar vieną argumentą. Jo įsitikinimu, šią pradinę mokyklą reikia naikinti dėl socialinio teisingumo, nes čia, anot jo, mokosi tik elito vaikai, paprastų žmonių vaikai nepatenka. Tarybos narys netgi apkaltino D.Martišauskienę, kad ši, būdama “Pasakos” direktore, į mokyklą priimdavo išsiaiškinusi, kiek tėvai uždirba. D.Martišauskienė atmetė tokius kaltinimus pareikšdama, jog “Pasakoje” ir tais laikais, kai vadovavo ji, ir šiandieną mokosi ir socialiai remtinų, ir į rizikos grupes įrašytų šeimų vaikai.

Mokyklų tinklo pertvarkos projektą rengusios grupės nariai - vicemeras Juozas Mažeika ir Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė - buvo prieš pradinukų išgujimą iš “Pasakos”, paliekant šią švietimo įstaigą ikimokyklinukams. Siekiantys išsaugoti “Pasakoje” pradinę mokyklą tikino, jog būtų barbariška sunaikinti tai, ką šios įstaigos kolektyvas sukūrė per 15 metų. Geriausias jų darbo įvertinimas - mokykla nesutalpina visų norinčių ją lankyti. “Tegul kitos mokyklos, užuot pavydėję, pasiekia tokį aukštą ugdymo lygį”,- sakė J.Vaickienė. D.Martišauskienė pažymėjo, jog norint “Pasaką” vėl pritaikyti vaikų darželiui, reikėtų nemažų išlaidų vien patalpų, sanitarinių mazgų pertvarkymui.

Spręsdama “Pasakos” klausimą taryba balsavo net 4 kartus, kai pagal vakarykščio posėdžio pradžioje pačių patvirtintą tarybos veiklos reglamentą būtų užtekę ir 3 balsavimų.

Daugumai balsavus už pradines klases “Pasakoje”, prieš balsavo 3, vienas tarybos narys susilaikė.

Kretingiškiai mokyklų tinklo pertvarkymo Klaipėdos apskrityje ir šalyje ėmėsi paskutiniai. Nepaisydami, kad įlipo į paskutinį reformos vagoną, jie vis dar puoselėja viltį, kad reformą pavyks sustabdyti. “Bandykime šį buldozerį sustabdyti veikdami per politines partijas”,- ragino D.Petreikis. Jo įsitikinimu, reforma yra ydinga. “Ar normalu, kad vaikas turės keliauti iš vienos mokyklos į kitą, patirti adaptavimosi stresus, kad vienos šeimos vaikai mokysis trijose skirtingose mokyklose?”- retoriškai klausė jis. Meras V.Kubilius teigė irgi nepritariąs šiai reformai, tačiau netvirtinti mokymo įstaigų tinklo pertvarkos plano, jo nuomone, negalima. “Nieko nedarysime, kas bus 2012-aisiais? Pranciškonų ir Salantų gimnazijos nesutalpins visų, norinčių įgyti gimnazijinį išsilavinimą. Kur tada dėsis mūsų vaikai? Turės važiuoti į Palangos, Klaipėdos gimnazijas”,- kalbėjo meras.

Taryba nusprendė nuo 2008 metų rugsėjo 1 d. likviduoti Darbėnų vidurinės mokyklos Kumpikų ir Šukės pradinio ugdymo skyrius ir Baublių pagrindinės mokyklos Budrių pradinio ugdymo skyrių.

Kiti klausimai 4000 Lt gavo ir UAB “Raktas” stogo dangos (skardos) įsigijimo išlaidoms iš dalies padengti. “Raktas” priklauso rajono Savivaldybės tarybos nariui Vytautui Kaunui. Sprendžiant subsidijų skyrimo klausimą, V.Kaunas nusišalino, išėjo iš posėdžių salės.

Taryba leido rajono Savivaldybės administracijai išperkamosios nuomos (lizingo) būdu išsipirkti 3 lengvuosius automobilius.

Premijomis buvo apdovanoti paminklo Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui kūrėjai. Didžiausią - 12 tūkst. Lt - premiją tarybos nariai skyrė supaprastinto paminklo projekto konkurse pirmą vietą laimėjusiems Stasiui Pūtviui ir Vytautui Naručiui už darbą “Granitas”. Antrosios vietos laimėtoją Adomą Skiesgilą už darbą “Rotušė” apdovanojo 6000 Lt. Trečią vietą pelniusiems Arūnui Sakalauskui ir Edmundui Giedrimui už darbą “Etmonas” skyrė 4000 Lt.

• Rašyti komentarą (53)