Kai kuriose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, JAV, šalies valdyme dalyvauja dvi partijos. O štai Lietuvoje partijoms suskaičiuoti neužtektų visų savo ir dar kaimyno rankų bei kojų pirštų. Viskas labai paprasta: jei tik netinka kokia ideologija, tereikia sugalvoti savąją, surasti vieną kitą bendramintį, sukurpti pompastišką programą, sugalvoti puslapį kitą pažadų ir štai – pagrindas partijai yra. Šią savaitę politinėje Lietuvos padangėje gimė dar viena nauja partija – Žemaičių partija. Gatvėje klausėme:
Pranas Razmus:
- Reikia. Juk žemaičiai – Lietuvos dalis, kažkas turi ginti jų interesus. Kiekviena partija turi savo tikslus ir konkrečiai jais rūpinasi. Taigi puiku, kad bus kas galvoja apie žemaičius. Nemanau, kad toks išskyrimas skaldo Lietuvą. Neskaldo, jei partija siekia gerų tikslų.
Jurgita Arlickienė:
- Į darbą buvo atvažiavę žmonės, kurie ragino atvažiuoti į tos partijos susirinkimą. Mano nuomone, užtektų, kad Lietuvoje būtų tik kelios partijos. Dar viena – žemaičių - nereikalinga, nes nemanau, kad kažką naujo partija gali pažadėti ar padaryti.
Aldona Daugintienė:
- Tai kad tų partijų ir taip begalės. Kam dar viena? Jos nieko gero nepadaro žmonėms. Pažiūrėkim į pensijas – kokios jos varganos, vos pragyventi galima. Ne taip turi dirbti politikai. Todėl dar viena partija, specialiai žemaičiams, niekam nereikalinga.
Modestas Skukauskas:
- Neįsivaizduoju. Partijų Lietuvoje ir taip per daug. Visos žiūri gerovės sau. Nemanau, kad Žemaičių partija galėtų nudirbti ką nors konkrečiai Žemaitijos labui. Partijos žada daug ką, tačiau ne viskas būna įvykdyta.
