Jūros gelmėse išgyvenamas ir stresas, ir atsipalaidavimas

Paniręs į Raudonosios jūros dugną Evaldas Darulis filmavo ir įstabų povandeninį pasaulį.

Žinią apie tai, kad šią savaitę Egipto kurorte Hurgadoje, panėrusi į 20 m jūros gylį, netikėtai mirė garsi Lietuvos plastikos chirurgė iš Klaipėdos Eglė Knėpienė, išgirdo ir kretingiškiai, o sunerimo tie, kurie ruošiasi ten atostogauti ir pasimėgauti nardymo malonumais.

Klaipėdos nardytojų klubo „Oktopus“ („Aštuonkojis“) narys, Kretingos parapijos klebonas Evaldas Darulis praėjusią savaitę taip pat praleido Hurgadoje ir nardė po Raudonąją jūrą. 5 metų nardymo patirtį turintis E.Darulis įsitikinęs, jog skaudžios nelaimės neriant į jūrą dažniausiai atsitinka tuomet, kai pats žmogus deramai neįvertina savo galimybių.

Pakinta organizmo veikla

Pagal statistiką nardymas yra viena saugiausių sporto šakų. „Tačiau tai – labai savitas sportas, kur būtinas ne vien fizinis pasirengimas. Jame itin juntami ir fiziniai organizmo pokyčiai, ir psichologiniai pojūčiai, kada staiga tampama povandeninio pasaulio dalimi“, - tvirtino pranciškonas brolis Evaldas.

Prieš neriant reikia žinoti, ar žmogui tai daryti leidžia jo sveikata. Neriant gali susiaurėti kraujagyslės, todėl padidėja kraujospūdis. Jei pavėluojama išnerti, gali pavojingai sumažėti ir deguonies kiekis kraujyje.

Alkoholis ir nardymas – absoliučiai nesuderinami dalykai, nes sutrinka koordinacija, apsunkinama vidaus organų veikla. Todėl dieną prieš neriant negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Taip pat negalima būti pervargus. Neleidžiama nerti ir likus parai ligi skrydžio lėktuvu. Nepailsėjusio žmogaus organizmą dideliame gylyje gali ištikti toksinė narkozė.

„Nors medikai tvirtina, kad organizmas po vandeniu išgyvena stresą, aš su tuo nenorėčiau sutikti. Atvirkščiai, aš atsipalaiduoju: panyru ir man nebelieka problemų, kurios egzistavo ligi tol. Tarsi staiga iš tamsos atsivertų durys, ir prieš akis išnirtų kitas – be galo spalvingas, nuotaikingas ir paslaptingas pasaulis“, - savo pojūčius nusakė E.Darulis.

Jeigu žmogus jaučia baimę nardyti, išsyk atsiranda ir rizika. O šių veiksnių sąveika jau sąlygoja nelaimę. „Pavyzdžiui, aš bijau aukščio. Užtat nė negalvoju kopti į kalnus“, - prisipažino brolis Evaldas.

Nelaimingų atsitikimų, anot jo, įvyksta visur ir kasdien. Jų neišvengia nė profesionalūs sportininkai. Eglė Knėpienė buvo profesionali nardytoja, ir mirtis, manoma, ją pakirto ne dėl aplaidaus pasirengimo. Tiesiog jai taip buvo skirta.

Nereikėtų pasikliauti nepatyrusiais

Egipto kurortuose knibždėte knibžda nepatyrusių ar net savamokslių instruktorių, kurie tyko turistų ir siūlo pasimėgauti povandeniniu pasauliu. Pravedę vos pusvalandžio instruktažą, sykiu su įspūdžių ištroškusiu turistu jie neria į 7-10 m jūros gylį.

„Jeigu žmogus nėra praėjęs specialių nardymo kursų ir įgijęs sertifikato, nė vienam nepatarčiau rizikuoti. Kiek žinau atvejų, mėgėjiškai paniręs žmogus išnyra arba susižalojęs ausies būgnelį, arba atsibaido tokio nardymo visam gyvenimui“, - tvirtino brolis Evaldas.

Nardyti geriausia yra vykti su patyrusia nardymo klubo grupe. Jeigu naras nepaisys nardymo taisyklių, įvykus nelaimingam atsitikimui, negalios jo gyvybės draudimas.

Svarbu yra nardyti dviese. Su nardymo partneriu privalu būti tarsi vienas kūnas: stebėti jį ir būti atsakingam už savo ir jo gyvybę. Nardytojams reikalinga netgi išmokti gestų kalbą.

Nardytojai nardo su specialiais kostiumais ir balionais. Ant rankos ar kitoje vietoje pritvirtinamas kompiuteris, kuris reaguoja į aplinką, parodo, kada narui sustoti, palaukti ar kilti į paviršių. Būtinas ir peilis, jeigu nardytojas netyčia įsinarpliotų į virves.

Gelmėje fiziologiškai tampama žuvimi

Brolio Evaldo įgytas sertifikatas leidžia jam panirti į 30-40 m gylį, kuris prilygsta 10-12 aukštų namui. Giliausiai jis yra paniręs į 40 m gelmę Viduržemio ir Raudonojoje jūrose, o giliausiame Lietuvoje Platelių ežere – į 30 m gylį.

Pasak brolio Evaldo, pakilimo procesas yra sudėtingesnis negu panirimo. Iškylant reikia laikytis saugaus greičio, kad netrūktų kraujagyslės ir plaučiai. Kuo giliau neri, tuo labiau plaučiai nebegali kvėpuoti įprastai. Dideliame gylyje tampama žuvimi.

Neriant iki 30 m, kvėpuojama suspaustu oru. Neriant giliau negu 40 m, kvėpuojama helio ir azoto mišiniu, - panašiu cheminiu junginiu kvėpuoja žuvys.

Prieš išnyrant į paviršių, būtina 3 minutes sustoti 5 m gylyje, - organizmui būtina prisitaikyti prie slėgio.

Nardymas užtrunka nuo 45 minučių iki valandos.

Dega nardymo aistra

Nardymas, atviravo E.Darulis, yra jo didžioji aistra. Jau nuo 6 metų visi jo piešiniai vaizdavo vandenis ir jų gyvūnus. Vaikystėje jis nerdavo be jokios įrangos apžiūrėti upelių, tvenkinių dugnų.

Galimybė panirti į gelmes atsirado jam besimokant Italijoje. Nardydavo Viduržemio jūroje prie Elbės salos krantų. „Sulaikai kvėpavimą ir su „triūbele“ neri į kokių 8 m gylį. Matai lėtai praplaukiantį aštuonkojį. Žuvys, koralai, augmenija – nepakartojami vaizdai. Svarbiausia – praplaukti atsargiai, kad nesiliestum prie dugno ir augmenijos, nesujauktum jų pasaulio darnos. Be to, augalai gali sukelti stiprią alergiją“, - pirmuosius bandymus pažinti povandeninį pasaulį prisiminė klebonas.

Pastarojoje povandeninėje iškyloje po Raudonąją jūrą broliui Evaldui pirmąsyk teko susitikti ir su rykliu: „Visąlaik galvodavau: kas bus, jeigu tokia akistata įvyks. Ir štai: ryklys pasirodė už kokių 10-15 m nuo manęs. Svarbu yra neerzinti žuvų: po vandeniu nesielgti agresyviai. Rykliai paprastai puola tuos, kurie staigiais judesiais primena vėžlį ar ruonį. Žmogus plėšrūnui nėra natūralus produktas. Jeigu savo elgesiu jo neprovokuoji, junti, kad ryklys netgi laikosi atokiai nuo žmogaus“.

• Rašyti komentarą (5)