Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kasmet vaistinės surenka po keliasdešimt tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Ir šis skaičius vis auga. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo surinkta apie 30 tonų nereikalingų vaistų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus.

Iš vienos pusės, tokie skaičiai išties džiugina, mat jie rodo, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, kita vertus, kyla klausimas, ar tikrai visi žmonės racionaliai įsigyja vaistus, jei tokių jų kiekių nebereikia, ir ar tikrai visi žino, kad pasenę ir nereikalingi vaistai turi būti atnešami į vaistines ir atiduodami sunaikinti, o ne išmetami kartu su šiukšlėmis ar nuleidžiami į unitazą?

Išmesti vaistai užteršia aplinką, kurioje gyvename

Remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą, farmacinės veikliosios medžiagos po kelerių metų patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandenis. Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veiklių medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus ir šiuos užteršia, turi įtakos augalams ir gyvūnams.

#GamtaiVaistųNereikia

Tai socialinės kampanijos, kurioje dalyvauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kartu su partneriais mokslininkais, aplinkos apsaugos ekspertais ir kitais specialistais iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos valstybinės vaistų agentūros, Klaipėdos universiteto, tinklalaidės „Išpakuota“, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos Hidroekologijos Instituto“ šūkis. Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia – tai projekto „MEDWwater – Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ dalis. Tirdami vaistų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose, taip pat Latvijos ir Lietuvos upėse bei vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų jų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes. Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje.

Socialinės kampanijos #GamtaiVaistųNereikia metu Lietuvos ir Latvijos gyventojams pristatyta informacija, paaiškinta, kaip vaistai patenka į aplinką, koks jų poveikis ir ką reikėtų daryti su nebereikalingais ar pasibaigusio galiojimo vaistais, jeigu tokių susikaupia.

Nebereikalingus vaistus vaistinės priima nemokamai

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Latvijos valstybinės vaistų agentūros duomenimis, vaistų suvartojimo apimtys turi didėjimo tendencijas. Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvoje buvo parduota beveik 78 mln. vaistinių preparatų pakuočių, 2020-aisiais – daugiau kaip 80 mln. pakuočių.

Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.

Kartais žmonėms kyla klausimų, kur dėti vaistus, jei, pavyzdžiui, ligonis mirė ir liko didelis kiekis dar galiojančių preparatų. Tokių vaistų negalima neatlygintinai niekam perduoti, padovanoti ar parduoti. Negalima rizikuoti savo ir kitų sveikata, nes nežinia, kaip ir kokiomis sąlygomis vaistai buvo laikyti. Be to, juos gydytojas skyrė konkrečiam pacientui, konkrečiai ligai gydyti, atlikęs tyrimus ir įvertinęs jo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam pacientui, nors jis ir serga ta pačia liga.

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas „Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ (MEDWwater LLI-527) yra įgyvendinamas nuo 2021 metų vasario mėnesio iki šių metų pabaigos. Jo bendras biudžetas yra beveik 700 tūkst. eurų, iš jų Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 572 tūkst. eurų.

Ši publikacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jos turinį atsako Kuržemės planavimo regionas ir MEDWwater projekto partneriai. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas