Tvenkinys jau tveriamas iš abiejų pusių

Jeigu Padvarių kaimo gyventojai yra “tikri” lietuviai, kuriuos guodžia žinia, jog ne man vienam - kaimynui irgi blogai, tai ta žinia tokia: namais tveriama ne vien grafų Tiškevičių trečiojo tvenkinio pakrantė iš Padvarių pusės. Pagal parengtą Kretingos miesto bendrojo plano projektą ir kita, iš miesto pusės tvenkinio pakrantė skirta ilgalaikio poilsio statiniams ir statinių grupėms statyti.

Bendrajame plane parką prie trečiojo tvenkinio numatyta užstatyti.

Mažai betrūko, kad Kretingos miesto bendrasis planas (BP) jau būtų patvirtintas. Jį patvirtinti sutrukdė nuo vėjo jėgainių besiginantys vydmantiškiai. Su BP projekto brėžiniais dar galima susipažinti Kretingos rajono savivaldybėje, Savanorių g. 29a. Jie eksponuojami pirmojo aukšto koridoriuje. Brėžiniuose aiškiai matyti, jog į teritoriją, kur šiandieną į dangų stiebiasi augti pagavę parko medžiai, kur įrengtas pliažas, kažkas išskėtė grobuonio nagus. Kas tas grobuonis, Savivaldybėje niekas nežino, o tiksliau būtų - dedasi nežiną. Juk BP projektą rengianti Klaipėdos universiteto komanda iš padebesių BP projekto nesukūrė. Jiems buvo pateikti duomenys, ir juos pateikė ne kas nors kitas, o rajono Savivaldybė.

Rajono Savivaldybės lėšomis buvo parengtas detalusis planas tam, kad įteisintų šią teritoriją kaip poilsio zoną. Tą patvirtino ir rajono Savivaldybės meras Valerijonas Kubilius. Tačiau meras negalėjo užtikrinti, kad parengtas detalusis planas buvo įteisintas, o tai reiškia, kad po to, kai rajono Savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, buvo atlikti ir kadastriniai žemės sklypo matavimai bei sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip rekreacinės paskirties žemė. Tai, kad parengiami teritorijų detalieji planai neįteisinami, o jiems parengti išleisti Savivaldybės biudžeto pinigai išmetami į balą - rajono Savivaldybėje nebėra naujiena. Štai buvo parengtas ir neįteisintas detalusis planas vadinamajai penktai vidurinei mokyklai Kretingoje, netoli Šv. Klaros seserų vienuolyno, statyti. Neįteisinto sklypo žemė buvo panaudota prieškary turėtai žemės nuosavybei atkurti. Ir sklypas atiteko vienam rajono Savivaldybės administracijos valdininkui. Tad, kol nėra aiškus rekreacijai skirto sklypo prie trečiojo tvenkinio detaliojo plano likimas, tol tikėtina, kad BP čia numatyta statybų galimybė nėra projektuotojų klaida, o kažkieno gudrios užmačios.

Beje, ir į Padvarių pusėje esančią pakrantę kuriasi ne vien Juozas Maksvytis. Už pakrantės išsaugojimą poilsiui kovojantys padvariškiai kreipėsi į “Pajūrio naujienas”, prašydami laikraštyje paviešinti trečiojo tvenkinio Padvarių pakrantės faktinės žemėtvarkos projektą, saugomą rajono Žemėtvarkos tarnyboje.

Galima tik spėlioti, kodėl žmonės patys nesikreipia į tarnybą, kad susipažintų su minėtu planu. “Pajūrio naujienoms” paprašius 1998 metais spalio 29 d. Kretingos rajono tarybos sprendimo dėl neprivatizuotinų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų plotų pirmąkart neužteko žodinio prašymo. Sprendimo kopiją gavome tik parašę prašymą merui, nurodę, kuriam tikslui dokumentas yra reikalingas, ir gavę mero raštišką leidimą gauti dokumento kopiją.

• Rašyti komentarą (13)