Balandžiai, kuriuos pažįsta Kalno gatvė

Šis balandis – pirmasis, 2016-aisiais iškovojęs pergalę.

Rūpintis miežiais, kviečiais ir kitais lesalais, pirkti vakcinas, skiepyti, o susirgus gydyti, žieduoti, mėžti patalpas – reikalų tiek, kad vos spėk suktis. Bet, jei apie 200 sportinių balandžių Kalno gatvėje Kretingoje auginančio Arvydo Špučio kas nors paklaustų, kam jam tas vargas, atsakytų: „Pakelkit akis į dangų, kai tie paukščiai skrenda. Pamatysit, kaip gražu...“

Atgal į Klaipėdą

Su sparnuočiais kretingiškis draugauja nuo seno. Pirmuosius du dekoratyvinius – vieną baltą, kitą baltą su juodais šonais – už 10 rublių rusiškais pinigais nusipirko iš netoli geležinkelio Palangos gatvėje gyvenusio balandininko Petro Ovčinikovo.

„Tas vyresnio amžiaus žmogus mums, tuometinės Kretingos 4-osios vidurinės mokyklos moksleiviams, leisdavo palipti į jo namo antrąjį aukštą ir pasižiūrėti paukščių. Kuris gi paauglys nesvajotume patys tokių turėti?“ – šypsojosi Arvydas. Sako, tuomet Kretingoje kokie 15 ar 20 vaikinų balandžius laikė – po pamokų susitikdavo, mainikaudavo, dalindavosi, vieni iš kitų pirkdavo ir parduodavo.

O du pirmuosius sportinius balandžius rvydui padovanojo sesers vyras Bronius.

„Aš tada dar nežinojau, kad tik visai mažiukus galima pripratinti prie gyvenamosios vietos, o suaugę skrenda atgal. Kelią namo net po kelerių metų atranda. Manieji taip pat netruko parplasnoti pas Bronių. Pamenu, kaip traukiniu į Klaipėdą dundėjau parsivežti “, – prisiminimais dalijosi Kretingos kelių tarnyboje vairuotoju dirbantis vyras.

Paukščiai šeimininką, ko gero, atpažįsta – kai į balandinę, kurią 60-ojo jubiliejinio gimtadienio proga Arvydui pastatė sūnus, įeina jis vienas, reaguoja santūriai, kai su kuo nors svetimu, elgesys pasikeičia, atsiranda nerimo ir bruzdesio. O šeimininkas iš pasiskraidymo grįžusius savo augintinius atsektų pagal identifikacijos žiedus, kuriuose pažymėtas sparnuočio numeris, gimimo metai, šalis, sportinių balandžių augintojų klubas. Žiedai ant kojų užmaunami dar visai mažiukams, iki dviejų savaičių amžiaus, paukščiukams. Balandžiai gyvena iki 16-os metų.

Arvydas Špučys turi kuo pasidžiaugti: jo balandžiai varžybose yra laimėję ir pirmą, ir kitas prizines vietas, pelnę ne vieną sporto taurę ir diplomą.

Gražiausias tas, kuris greičiausias

A. Špučys yra apie 20 entuziastų vienijančio Klaipėdos sportinių balandžių augintojų klubo „Viesulas“ narys. Prieš varžybas, vykstančias kasmet vasarą šeštadieniais, bendraminčiai susitinka Gargžduose. Susidėję pinigų, vyrai yra įsigiję ir specialiai sportiniams balandžiams pervežti pritaikę „Mersedesą“. Kiekvienas klubo narys į varžybas pasiima ne daugiau 70-ies sparnuočių. Pirmąjį varžybų šeštadienį paukščius skristi namo jie paleidžia, pavyzdžiui, iš Kalvarijos, antrą šeštadienį – iš toliau, trečią – iš dar toliau. Taip atstumą po 100 km vis tolindami, pasiekia Bialystoką, Vokietiją... Iš Berlyno paukščiai kelią įveikia per 12 valandų. Tiesa, dvejus pastaruosius metus į Berlyną klubas paukščių nebevežė. Vyrai pastebėjo, kad ir iš Lenkijos trasa „klaipėdiečiams“ nepavydėtina – šie vengia kirsti Gdansko įlanką, suka aplink ir kelyje užtrunka per ilgai, pasitaiko, ir kad žūsta arba pasiklydę atranda prieglobstį svetur.

„Sprendžiant pagal įrašus žieduose, pas mane taip pat glaudžiasi ir vengras, ir vokietis, ir lenkas, ir ne vienas slovakas. Atidarau balandinės duris – sakau, skriskit sau laimingai, tačiau šie tik aplink ratus suka, namo nenori“, – pasakojo Arvydas. Visi varžybose dalyvaujantys sportiniai balandžiai ant kitos kojos mūvi ir žiedus su mikroschema. Pagal juos klubo kompiuteris antenomis, padėtomis prie angos į balandinę, užfiksuoja kelionėje išvargusio ir vandens ištroškusio balandžio parskridimo laiką. Vieno Šiaulių balandininkų klubo balandžio greitis kartą siekė 105 km per valandą, o iš Arvydo augintinių rekordą pasiekė skridęs 95 km per valandą greičiu. Neatsitiktinai, paklaustas, kuris balandis gražiausias, kretingiškis juokavo, jog tas, kuris pats greičiausias.

Kam gėlės, o kam paukščiai

Daugelyje varžybų Lietuvoje ir už šalies ribų dalyvavusiam kretingiškiui jo balandžiai yra atnešę pergalių – laimėta ir I, ir III vietos, pelnyta ne viena garbinga sporto taurė ir diplomas, ir net 800 tuometinių litų piniginė premija.

Pakyla į dangų, suka ratą po rato ir sugrįžta namo, į balandinę.

Šiemet A. Špučio balandžių „kariuomenę“ papildė 10 naujokų iš Norvegijos. Paukščius pašnekovas teigė perkantis ne aklai, o pagal dokumentus: pasižiūri, kiek kartų ir kokius atstumus skridę, per kiek laiko parskridę. Naujai įsigytiems paukščiams savo balandinės durų Arvydas neatveria – sakė, ateityje skris, varžybose dalyvaus jau tik jų vaikai.

Į Arvydo meilę sparnuočiams žmona Sigutė žvelgia kad ir ne su tokiu entuziazmu, bet palankiai. „Tai yra jo pomėgis. Ir aš, ką veikti, turiu: patinka auginti gėles, esu tikinti, mėgstu per radiją klausytis pamokslų“, – šypsojosi ji.

Anot moters, nepatogiau buvo tada, kai balandžius vyras dar laikė virš garažo – apdergdavo kiemą, mašinas. O dabar, kai tvarka, ir pačiai pasižiūrėti gražu – gailisi, kad vieną rytą po ranka neturėjo mobiliojo telefono su fotoaparatu. „Nepakartojamas vaizdas buvo, kai daugybė išsirikiavusių balandžių tarsi teatre nuo balandinės stogo kaip susitarę sužiuro pro mūsų virtuvės langą“, – juokėsi ji.

• Rašyti komentarą (0)