Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bandė nuvalyti stendus Pastauninko parke

  • Edita KALNIENĖ
  • Problema
  • 2022-10-18
Pastauninko parke išpieštus stendus sutvarkyti ėmėsi ne tik Kretingos miesto seniūnija, bet ir patys gyventojai. Dalį stendų teks pakeisti.

Vasaros pradžioje įvykę du incidentai dėl Pastauninko ir Jauryklos parkuose išpieštų stendų baigėsi skirtingai: Jauryklos parke sugadintus stendus sutvarkė juos sugadinusių paauglių tėvai, o štai Pastauninko parke „piešiniai“ vis dar audrina kretingiškius, tad pastarieji patys ėmėsi iniciatyvos juos panaikinti.

Teks keisti

Kretingos miesto seniūnija vasarą pranešė policijai, kad Pastauninko ir Jauryklos parkuose buvo apgadinta infrastruktūra ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Nustatėme, kas tai padarė Jauryklos parke, bet Pastauninko parke – ne. Ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, bet, paaiškėjus kokioms nors naujoms aplinkybėms, jis gali būti atnaujintas“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Sustabdžius tyrimą, valymo darbų imtasi ir Pastauninko parke. „Kol vyko tyrimas, negalėjome valyti stendų, tačiau jį sustabdžius bandėme tai padaryti“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Stendus valė SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai. „Išbandėme kelias chemines priemones, tačiau nepavyko. Esame užsakę naujų, kad užbaigtume pradėtą darbą“, – veiksmus vardino G. Liobikienė.

Jau dabar matyti, kad ne visus stendus pavyks nuvalyti, todėl juos reikės keisti. „Keisim tik tuos, kurie nenusivalys. Atnaujinti reikės ir nuo valymo pablukusius stendus. Tai darysime pavasarį“, – sakė seniūnė.

Ne smerkti, bet veikti

Praėjusią savaitę vienoje socialinio tinklo grupių kilo diskusija apie šiuos stendus galimai išmarginusius paauglius, jų neva neprižiūrinčius tėvus. Užuot piktinusis, kretingiškis architektas Vytautas Grykšas komentaruose pasiūlė imtis iniciatyvos ir patiems nuvalyti stendus: „Prasidėjo diskusijos, pasipiktinimai, kurie dažniausiai veda į niekur. Pasiūliau paprastą sprendimą ir, manau, panašiai – bendruomeniškai – galima išspręsti daugiau problemų mieste.“

Šis pasiūlymas sulaukė nemažai miestiečių palaikymo, taip pat atsirado ir norinčių prisidėti. „Viena moteris ketino padėti, tačiau jos komentarą pamačiau per vėlai. Todėl valėme dviese su sūnumi“, – sakė V. Grykšas.

Kretingiškiams pavyko gerai nuvalyti didįjį stendą, taip pat kelis mažus. „Valėm tik labiausiai apgadintus. Didžiuosius nuvalėme gana paprastai – su dažų tirpikliu, mažieji – prastesnės spaudos, todėl reikėjo skiesti arba naudoti kitą priemonę, nes nusivalo ir lentelės piešinys. Kai kurie nusivalė ne idealiai, bet bent perskaityti tekstą dabar galima“, – kaip sekėsi valyti dalį stendų pasakojo Vytautas, pridūręs, kad valė labai atsargiai.

Gyventojų iniciatyvą padėti tvarkyti aplinką miesto seniūnė vertino teigiamai, tačiau atkreipė dėmesį į galimas pasekmes: „Stendus ne taip paprasta nuvalyti, taip pat reikia žinoti, iš kokių medžiagų jie pagaminti ir kaip juos valyti. Kartais darydami gera, žmonės gali prisidaryti nemalonumų. Kitą kartą rekomenduotume kreiptis į seniūniją ir pasitarti su mumis prieš imantis iniciatyvos.“

Kodėl paaugliai taip elgiasi

Ši situacija tarp gyventojų iššaukė nemažą pasipiktinimą, tokia visuomenės reakcija V. Grykšui ne itin priimtina. Jį labiausiai suerzino pagiežingi komentuotojai, kurie piktinasi, tačiau nepajudina nė piršto: „Labiau kliūva, kad nuo seno yra susiformavęs mentalitetas savo artimą aplinką „išsilaižyti“, o kas už tvoros, lai valdžia rūpinasi.“

Kad prieš komentuojant reikėtų įvertinti tam tikrus niuansus, tikino ir psichologė Vika Gridiajeva. Kalbant apie tokį paauglių „vandalizmą“, pirmiausia reikia suprasti patį raidos laikotarpį – paauglystė. „Paauglystėje hormonai yra disbalanse: mums norisi siekti labiau rizikingų veiklų – vaikščioti prie traukinių bėgių, pabėgti iš pamokų, atlikti kažką slaptai, siekiant išvengti pasekmių. Grafitis – viena tokio rizikingo elgesio formų“, – paaiškino psichologė. Kitą vertus paauglystė dar – ir apie draugystę, savo bendraminčių suradimą. „Jei mano draugai yra labiau linkę į rūkymą parkelyje ar pasisėdėjimą bibliotekoje, tai ir aš stengsiuosi pritapti. Tai irgi vienas atsakymų, kodėl net ir geri – mokymosi sunkumų ar elgesio problemų anksčiau neturėję – vaikai gali to imtis“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Dar vienas dalykas, kodėl paaugliai gali imtis tokių veiksmų – autonomijos ir įsiamžinimo poreikis. „Ypač kai paliekami inicialai, kai savo žinute siekiama išreikšti nuomonę, poziciją tam tikru klausimu, ar tai būtų nuomonė apie politiką, mokytoją ar net buvusį draugą. Kai suniokojamas parkelis be jokios aiškios žinutės, tikėtina, kad tai gali būti apie norą sugriauti, „išveikti“ jausmus . Tam tikra prasme atkeršyti pasauliui už tą jausmą, kuris dabar yra manyje“, – priežastis toliau vardino psichologė.

Anot jos, kalbant apie priežastis, kodėl tokių atvejų mūsų rajone vis daugiau, ši tendencija pastebima ir visame pasaulyje – reikia atkreipti dėmesį į paauglių psichinę sveikatą: „Čia nėra tinkama strategija kaltinti tik tėvus „kur jie žiūri ar nežiūri“. Labiau reikėtų susikoncentruoti į laikmetį. Šiandien yra daug paauglių, išgyvenančių krizę: patyčios, tapatumo problemos, santykiai šeimose, tarp draugų, tarp bendraklasių, pirmosios meilės sėkmės nesėkmės.“ Taip pat daug vaikų yra priklausomi nuo išmaniųjų įrenginių, kas skatina vaikų nesivaldymą, emocinius proveržius ir gilina santykių, asmenybės problemas, taip pat riboja saviraišką.

Kita šios istorijos pusė – socialiniuose tinkluose žmonių reiškiamas nepasitenkinimas tokiu paauglių elgesiu. Išreikšdami savo nuomonę komentuotojai piktinosi „tėvais, neprižiūrinčiais savo vaikų“, „neatsakingais paaugliais“, „supermamyčių išlepintais vaikais“ ir t. t.

„Mums visiems reikia išreikšti nuomonę, tam tikra prasme su kuo nors kariauti: paaugliai turėjo savo motyvą, suaugusieji, rašantys po nuotraukomis feisbuke, taip pat skuba išsakyti savo nuomonę, paauklėti tėvus ar paauglius“, – kad tokių komentarų priežastys panašios, kaip ir paauglių elgesio parke, atkreipė dėmesį psichologė.

V. Gridiajeva tikino, kad apipieštų stendų viešinimas socialiniuose tinkluose gali prisidėti prie tokio elgesio skatinimo. „Jei palieku savo pėdsakus parke, kad būčiau pamatytas, o feisbuke sulaukiu dar papildomo dėmesio – kodėl ne?“

Siūlo priemones

Norint išspręsti šias problemas psichologė siūlo šviesti paauglius ir skirti jiems dėmesio, suprasti juos. „Paaugliams sunku. Gal daugelis suaugusiųjų sakys, mes buvome paaugliais ir buvome ten. Apgailestaudama galiu pasakyti, kad ne, mes ten nebuvome, nes jūsų paauglystė skiriasi nuo paauglystės dabar“, – atkreipė dėmesį ji, įvardijusi, kad kas penktas vaikas patiria panikos atakas mokyklos koridoriuose, vaikų psichiatrijos ligoninės niekada nebuvo tiek pripildytos, kaip yra dabar.

Dar galima atliepti poreikį būti išgirstam, pamatytam ir galėti palikti savo inicialą. „Gal galime sugalvoti legalią vietą grafičiams? Taip pat pasaulyje populiarėję „išveikimo“ kambariai, kuriuose gali daužyti viską, ką ten randi. Jie populiarūs ne tik tarp paauglių, bet ir suaugusiųjų“, – galimas priemones svarstė V. Gridiajeva.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas