|
|
|
Prie bonsų Japoniškame sode prisilietė profesionalų rankos
„Čia kaip su plaukais: ataugo, susidarkė, ir jau laikas bėgti pas kirpėją, keisti šukuoseną“, – paklaustas, kaip dažnai tenka formuoti vazonuose auginamus bonsus, juokavo Japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas. Šešiolika hektarų teritoriją Mažučių kaime užimančiame didžiausiu Europoje tituluojamame Japoniškame sode galėtum suskaičiuoti apie 800 didelių ir mažų medelių, tarp kurių turbūt populiariausia lietuviška pušis, skroblai, klevai... Darbo prie jų niekada netrūksta, tačiau vienas savaitgalis buvo ypatingas – čia į vazonus įsodintus bonsus tris dienas karpė, formavo Japonijoje patirties įgijęs lenkas Marekas Gajda ir jo mokiniai, tarp kurių 4 tautiečiai, latvė ir trys lietuviai. Pasak Š. Kasmausko, bonsus reikia formuoti maždaug kas treji metai. Anksčiau šį darbą atlikdavo sodo meistras, specialiai atvykdavęs iš tolimosios Japonijos, tačiau, prasidėjus karantinui dėl koronaviruso pandemijos, šie vizitai nutrūko. „Lietuvoje profesionalų atrasti beveik neįmanoma, todėl iš kaimyninės šalies ir pasikviečiau pažįstamą Mareką Gajdą. Jis ir pats šį darbą dirba, ir mokinius to moko apie 30 metų“, – sakė Š. Kasmauskas. Rudenėjant Japoniškas sodas įgauna naujų spalvų – raudoniu dega japoniniai klevai, sparnuotieji ožekšniai, saržento putinai, sedulos, gražuolės sakuros, tik 200 metų senumo elegantiška baltoji pušis, regis, tokia pat...
Eilinę savaitės dieną, ypač darbo valandomis lankytojų negausiai, bet sodo įkūrėjas neabejojo, kad savaitgaliais, jei geras oras, čia ir vėl šurmuliuos, o keliuose nameliuose netgi apsigyvens rudenišką ramybę gamtos prieglobstyje vertinantys ir ne pirmą kartą užsukantys lietuviai. Anksčiau, sakė Šarūnas, sulaukdavo daugiau užsieniečių, bet dabar daugelis, ypač vokiečiai, jaučiasi neramiai dėl karo grėsmės. Vis dėlto Japoniško sodo įkūrėjas atviravo, jog jam pačiam gamta gražiausia žiemą, nebūtinai snieguotą. „Ruduo – tai branda. O žiemą, kai nukrenta lapai, pamatai medžių faktūrą, gali stebėti saulę žemai, šešėlius. Žiemą tie patys lietuviški beržai atrodo kitaip“, – apibūdino jis.
|
|
