Prieš didžiuosius ryklius atsilaiko pigiau ir greičiau atliktomis paslaugomis

Vydmantiškis Romas Grikšas savo nedideliam autoservisui yra išsinuomojęs degalinės „Lukoil“, pakeliui į Palangą, patalpas. Už kelių šimtų metrų nuo jo įsikūręs stambus automobilių servisas „Autoratas“.

R.Grikšas, paklaustas, kaip ryžosi atidaryti savo įmonę galingo autoserviso šešėlyje ir kaip šiandien atlaiko konkurenciją, atsakė: 20-30 proc. mažesnėmis kainomis ir greičiau remontuodamas automobilį.

Romas Grikšas ( kairėje) ir jo talkininkas Remigijus Gedvilas automobilį „pastato ant kojų“ taip, kad jo šeimininkas gali jį varyti techninei apžiūrai.

„Kiekvienas servisas turi savo klientus. Mašinų Lietuvoje daugėja, jos genda, ir darbo pakanka visiems servisams, - tvirtino R.Grikšas, turintis 14 metų autošaltkalvio darbo patirtį. Vyras sakė, jog iš didžiųjų konkurentų jokio spaudimo nejaučiąs. Atvirkščiai: reikalui esant, draugiškai pasitaria ir su autoservisų meistrais, ir su vadybininkais.

R.Grikšas teigė, jog anksčiau jis dirbęs pas šeimininką, kol ryžosi atidaryti savo įmonę ir pradėti savo verslą. Kartu atsiviliojo ir senuosius savo klientus.

Įrengti nuosavą servisą, pašnekovo žodžiais, nėra pigu: reikalinga įsigyti keltuvą, kainuojantį 8 tūkst. Lt, orinius pistoletus, kurių kiekvienas kainuoja 500-600 Lt, įvairių įrankių už 4-5 tūkst. Lt. Kainuoja ir serviso nuoma. Norinčiam pradėti šį verslą reikalinga turėti maždaug 12-15 tūkst. Lt pradinio kapitalo.

R.Grikšo įmonėje atliekamos dvi pagrindinės automobilių remonto funkcijos: važiuoklės restauravimas ir detalių pakeitimas. Sutarus su klientu konkretų laiką, automobilį stengiamasi suremontuoti tą pačią dieną. Per vieną dieną R.Grikšo įmonėje vidutiniškai sutvarkomi 7–8 automobiliai.

R.Grikšas automobilius remontuoja pats ir dar samdo du remontininkus. Tik šiuo metu dirba dviese: jam talkina Remigijus Gedvilas. Patys meistrai ieško detalių, ir už tai iš kliento neima papildomo užmokesčio. Detalės pas juos kainuoja tiek pat, kiek ir parduotuvėse. Įmonė turi ir savo tiekėjus. Tačiau prireikus, patys aplekia ir senų automobilių laužynus.

Paklaustas, ar pasitaiko atvejų, kad remontuojamame automobilyje gedimas būtų dar koks ypatingas, jiems nežinomas, meistras atsakė: „Niekuo nebenustebintų. Truputį pravažiuoji ar palendi po mašinos dugnu – ir pasidaro viskas aišku. Per mano akis ir rankas praėjo tūkstančiai įvairiausių markių automobilių, kurių sandarą ir bėdas žinau atmintinai. Išsyk supranti, kur mašinai „skauda“.

R.Grikšas tvirtino, jog labai senų automobilių Lietuvoje mažėja: atvežami taisyti 1980-1982 m. gamybos automobiliai besudaro vos 10 proc. įmonės apyvartos. Senųjų žiguliukų ir moskvičių jie jau išvis neberemontuoja.

Vyrauja 1995 – 2000 m. gamybos automobiliai: jų servise suremontuojama 70 proc. Tvarkyti naujausių – pagamintų nuo 2000-ųjų metų – atvežama apie 20 proc. Prabangiausias automobilis, kurį teko remontuoti R.Grikšui, – amerikietiškas magnusas.

Klientui pageidaujant, meistrai sakė, jie iki galo parengia automobilį ir techninei apžiūrai.

• Rašyti komentarą (10)