|
|
|
Lietuvos pasauliečiai pranciškonai išsirinko naują valdžią
Praėjusį savaitgalį į Kretingą suvažiavo apie pusšimtis pasauliečių pranciškonų atstovų iš visos Lietuvos. Kas trejus metus rengiamoje kapituloje – aukščiausiame susirinkime – buvo išrinkta nauja Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinė taryba, kuri parapijiečiams buvo pristatyta per praėjusio šeštadienio vakaro pamaldas. Nacionalinės tarybos nariais išrinkti: ministru – Algimantas Andziulis iš Vilniaus, viceministru – Aidas Adomaitis iš Kauno, magistre ugdytoja - Aldona Šeduikienė iš Palangos, sekretoriumi – Edvardas Macijauskas iš Vilniaus, ekonomu – Nerijus Čapas iš Klaipėdos. A.Andziulis pakeitė dvi kadencijas - šešerius metus – Lietuvos pasauliečiams pranciškonams vadovavusį N.Čapą. Kapitulos veiklą stebėjo du Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos atstovai: Belgijoje gyvenanti olandė Vilhelmina Visser–Pelsma bei kroatų tautybės kunigas pranciškonas iš Italijos Ivan Matic, kuris yra vienas iš keturių viso pasaulio pranciškonų dvasios asistentų. Naujai išrinktą tarybą palaimino Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolas Astijus Kungys. Pasauliečius vadindavo tretininkais Pasauliečius pranciškonus dar neseniai buvo įprasta vadinti tretininkais – trečiaisiais šventojo Pranciškaus pasekėjais po vienuolių – brolių pranciškonų ir šv.Klaros seserų. Tačiau trečiajam ordinui yra priskiriamos dar kitos pranciškonų vienuolijos, todėl neseniai buvo nuspręsta pasauliečių ordino narių nebevadinti tretininkais. „Mes turime savo regulą – gyvenimo būdą ir tvarką. Esame juridinis asmuo, turime savo sąskaitą banke. Tačiau gyvename šeimose, dirbame savo įprastus darbus. Mūsų tikslas – šv.Pranciškaus pėdomis sekti Jėzų“, - kalbėjo naujasis ministras. Vilniaus onkologijos institute gydytoju rentgenologu dirbantis 52-jų A.Andziulis šioje bendrijoje yra jau 11-tus metus. „Didžiausias mano atsivertimas įvyko prieš 20 metų. Ligi tol buvau netikintis. Į Lietuvą tuo metu plūdo bioenergetikai ir ekstrasensai. Gydymu netradiciniais būdais susidomėjau ir aš. Pastebėjęs vykstant kai kuriuos antgamtinius reiškinius, labai stipriai suvokiau, kad yra ne vien materialus, bet ir dieviškasis pasaulis. Dievo paieškos paskatino studijuoti ir gilintis į Šventąjį Raštą. Formavausi kaip katalikas, dalyvavau mokymuose, susitikimuose. Bendrystės paieškos mane ir atvedė pas pasauliečius pranciškonus“, - savo asmeninį kelią į broliją nusakė pašnekovas. Ordiną įkūrė šv.Pranciškus Pasauliečių pranciškonų ordiną įkūrė pats šv.Pranciškus 1209 m. Kitąmet bus švenčiamas visų trijų pranciškonų ordinų 800 metų jubiliejus. „Nemažai žmonių, sekdami Pranciškumi, metė šeimas, ūkius ir ėjo į vienuolynus. Siekdamas išsaugoti darną šeimose, Pranciškus ir įkūrė pasauliečių ordiną“, - teigė A.Andziulis. Tampant šio ordino nariu, būtina gauti sutuoktinio ar sutuoktinės sutikimą. Pranciškonai pasauliečiai savo apranga nesiskiria nuo aplinkinių: anksčiau vadintieji tretininkai dėvėjo mėgėjiškus juodus abitus. Juos dabar iš tradicijos benešioja tik itin garbaus amžiaus moterys. „Mums rūbą pakeičia šv.Pranciškaus - T formos - kryžius. Ant jo – trys mazgai, simbolizuojantys tris pagrindinius pranciškoniškus priesakus – skaistos, neturto bei klusnumo. Skaistos įžadas reiškia ištikimybę sutuoktiniui ar sutuoktinei, pagarbą gyvybei. Neturto įžadas reiškia žemiškų turtų nesivaikymą, klusnumo – paklusimą vyresnybei, tvarkai. Tačiau tai nereiškia, jog mes negalime reikšti savo nuomonės ar užimti tam tikrą poziciją visuomenėje“, - vidinę ordino tvarką nusakė A.Andziulis. Broliai pranciškonai yra pasauliečių dvasiniai globėjai, tačiau į jų veiklą nesikiša. Kretingoje – stipriausia brolija Stipriausios pasauliečių pranciškonų bendruomenės tarpukariu buvo ir dabar tebėra Kretingoje. Šiuo metu joje yra per 30 narių. Kretinga ligi šiol - ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų dvasinis centras. Prieš karą buvo tradicija: per Šv. Antano atlaidus į Kretingą susirinkti visos šalies pasauliečiams pranciškonams. Jų čia kasmet suvažiuodavo po keliasdešimt tūkstančių. Sovietmečiu ši bendruomenė veikė pogrindyje. Ordinas vėl išėjo į viešumą, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę: 2001 m. įvyko pirmoji kapitula ir buvo išrinkta Nacionalinė taryba. Ją pripažino Šv.Sostas ir pasaulio bendrijos. Susikūrė naujos bendruomenės Palangoje ir Akmenėje. Šiuo metu Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordine yra apie 750 narių iš įvairių vyskupijų. Dauguma žmonių – vyresnio amžiaus. „Pasauliečių pranciškonų, kaip ir kitų dviejų pranciškonų ordinų narių skaičius, deja, mažėja. Vyresnieji išmiršta, o naujai pašauktųjų tėra mažai“, - kalbėjo šio ordino narys, buvęs Telšių regiono ministras Modestas Žadvydas. Iš viso pasaulyje priskaičiuojama apie 450 tūkst. pasauliečių pranciškonų. Jų ypač daugėja Afrikos šalyse. Pasaulyje, anot M.Žadvydo, vyrauja bendra tendencija: juo šalyse aukščiau kyla gyvenimo lygis, tuo labiau krinta dvasingumas ir jo poreikis. Naujas narys į pasauliečių pranciškonų bendruomenę gali būti priimtas nuo 19 metų. Dvejus metus trunka formavimosi periodas - noviciatas, o po to, jeigu bendruomenė sutinka, narys duoda laikinuosius arba išsyk - amžinuosius įžadus. Formavimosi periodą naujoje bendruomenėje šiemet pradėjo kretingiškė, Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo prezidentė Virginija Mickutė. „Brolijoje einame vienu tikėjimo keliu, turime panašią patirtį, giliname žinias, sprendžiame dvasines problemas. Kažkam reikia klubų, įvairių grupių, mums – šv.Pranciškaus bendruomenės. Matomoji mūsų veiklos pusė yra edukacinis ir geradariškas darbas. Įkurta Pasauliečių pranciškonų akademija, kuri visuomenei rengia paskaitas, mokymus, susitikimus“, - sakė A. Andziulis.
|
|
