Palangos paplūdimius papildys atvežtu smėliu

Gamtos stichijos nuniokotus Palangos paplūdimius Vyriausybės lygmeniu nutarta papildyti atvežamu smėliu. Šiemet tam skirta apie 7 mln. Lt. Manoma, kad pajūrį papildžius smėliu, paplūdimiai paplatės 20-25 metrais ir vietomis turėtų siekti 70 m.

Norint išvengti betoninio pajūrio, Vyriausybės lygmenyje nuspręsta Baltijos pajūrį Palangoje papildyti atvežamu smėliu. Jau turėję prasidėti darbai stringa: dėl audrų jūroje kelias savaites iš Vokietijos bei Anglijos vėluoja atplaukti dvi žemsiurbės.

Tačiau bendrovės “Klaipėdos hidrotechnika” projektų vadovas Feliksas Beržinis užtikrino: darbai Palangos paplūdimyje bus užbaigti iki birželio 1 d., kaip ir numatyta sutartyje.

Smėliu bus papildytas labiausiai gamtos stichijos nualintas kranto ruožas nuo Palangos jūros tilto iki Birutės kalno.

Šį pavasarį pajūryje numatyta išpilti 107 tūkst. kubinių metrų smėlio, kurio užteks padengti 900 m pakrantės, nors vyriausybinėje programoje numatyta, jog smėlio reikalauja beveik 1,5 km ruožas.

Smėlis bus siurbiamas iš 15-20 m gylio, 8 km nuo kranto, buvusiame Juodkrantės poligone.

“Specialistų nuomone, tai – pats optimaliausiais variantas. Minties kasti ir vežti smėlį iš Būtingės terminalo teko atsisakyti: smėlio reikės ir po poros metų prasidėsiantiems Šventosios uosto statybos darbams, be to, pradėjus kasti smėlį Šventojoje, gali sugriūti avarinės būklės molas. Trečia, smėlis Šventojoje – ne itin geros kokybės, vietomis turi net durpių priemaišų”, - šią savaitę Aplinkos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje krantotvarkos klausimais teigė ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Pajūriui sutvarkyti šiais metais skirta beveik 7 mln. Lt: 4,3 mln. Lt sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, 1,4 mln. Lt – valstybės biudžeto pinigai ir 1 mln. Lt skirta pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

“Daug kam atrodo, kad smėlio “suvalgyti” milijonai – pinigų plovimas. Tačiau reiktų pamatyti Kaliningrado, Lenkijos paplūdimius, kad suprastume, jog bunų ir bangolaužių statymas – grubus kišimasis į gamtą – atneša daugiau žalos negu naudos. Štai belgai, prisistatę betoninių užtvarų, daugybę pinigų išleidžia tam, kad vanduo nepaplautų gelžbetonio, o Kaliningrado pakrantes darko dėl užtvarų atsiradusios kopų išgraužos”, - kalbėjo L.Budrys.

Metodas paplūdimius papildyti smėliu pasaulyje nėra naujas – jį seniai naudoja JAV, jį pripažino ir daugelis Europos šalių. Tačiau Lietuvoje jis bus panaudotas pirmą kartą.

Kiek po vasaros sezono, rudens bei žiemos audrų Palangos pakrantėje liks smėlio, L.Budrys nesiryžo spėlioti. Anot jo, viską nulems gamta.

Specialistai teigia, jog paplūdimius papildžius smėliu, jie paplatės apie 20-25 m ir vietomis gali siekti iki 70 m pločio.

Paplūdimių papildymas smėliu – ne vienintelis metodas pakrantei apsaugoti bei atstatyti. Jau kelerius metus Baltijos jūros pakrantės tvirtinamos žabtvorėmis, klojiniais, šiais metais apie 10 ha kopų bus apsodinta smėliamėgiais augalais. Palangos savivaldybė šiais metais pakrantėms tvarkyti ir tvirtinti paskyrė apie 50 tūkst. Lt.

• Rašyti komentarą (18)