Uogienojai kenčia nuo „šukuotojų“

Miškuose nesiliauja siautėti brauktuvais, arba taip vadinamosiomis šukomis, uogas renkantys uogautojai. Nors Lietuvos įstatymai draudžia taip uogauti, draudimų tokie uogautojai nepaiso ir dar – pasišaipo iš gamtą mylinčių, rankomis renkančių uogautojų.

Darbėniškė Marija Vėžauskienė jau daugiau kaip 40 metų uogauja Darbėnų miškuose. Moters pastebėjimu, mėlynių mažėja, nes nemažai uogautojų mėlynojus nudrasko „šukomis“.

„Išėjau uogauti, sutinku pusamžį vyrą, kuris manęs klausia, ar aš uogausiu rankomis. Kai patvirtinau, pasišaipė ir nuėjo – mat, su savimi turėjo „šukas“, – pasakojo Darbėnuose gyvenanti ir jau daugiau kaip 40 metų į aplinkinius miškus kasmet mėlynių rinkti išeinanti Marija Vėžauskienė.

Moteris uogas renka išskirtinai tik rankomis. Ji įsitikinusi: jeigu uogas rinksi brauktuvais, nukenčia uogienojai, nudžiūva jų viršūnės, vadinasi, kitąmet augalas bus silpnas, nes nespėja užauginti naujų ūglių, tad nemezga ir uogų.

„Aš galvoju, kas gali pirkti „šukomis“ rinktas uogas? Juk nubraukia su visais vabzdžiais, pilna šapų, lapų, uogos – apmaigytos“, – stebėjosi M. Vėžauskienė, kasmet rankomis surinktų mėlynių kažkiek ir parduodanti. Šiemet, sakė, už mėlynių litrą prašanti 5 Eur, nors girdėjo, kad iš pradžių kurorte buvo prašoma ir 12, vėliau – 7–8 Eur už litrą uogų.

Mėlynių derlius šiemet, anot darbėniškės moters, – vidutinis, būna ir geresnių metų. „Mėlynių mažės ir toliau, jeigu jų nesiliaus draskyti „šukomis“, – įsitikinusi M. Vėžauskienė. Ji prisipažino, kad „šukuotojų“ nemoralizuoja – pasitraukianti kuo toliau nuo jų. – Į jokią „rodą“ neinu, nežinosi, kas gali nutikti, pataikius ant kokio agresyvesnio uogautojo.“

– Kas atsitinka augalams, jų prigimčiai, kai uogienojai draskomi brauktuvais? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjos Kristinos Klovaitės.

– Mėlynių plotai gali sunykti ar sumažėti dėl augavietės pasikeitimo – dėl šviesos trūkumo ar plyno miško iškirtimo. Mėlynėms reikalinga šviesesnė vieta, nes jos auga nelabai ūksminguose, vidutinio drėgnumo, drėgnuose ir pelkėtuose pušynuose ar eglynuose. Todėl natūraliai pasikeitus buveinei, sutankėjus miškui, kai žemę pasiekia mažiau šviesos, uogienojai retėja. Intensyvus miško išretinimas arba plynas kirtimas mėlynėms taip pat nepalankus. Uogų gali sumažėti ir dėl nepalankių oro sąlygų, pavasario šalnų, sausringos vasaros ir dėl nuolatinio uogų rinkimo „šukomis“. Mėlynės yra daugiametis augalas, jis kasmet neišauga naujas, ir, nors renkant uogas „šukomis“ šaknys nepažeidžiamos, tačiau, jeigu sudraskomi lapeliai, sužalojamos šakelės, augalas nualinamas, prasčiau pasiruošia kitiems metams, ir uogų derlius gali būti mažesnis.

– Kas kontroliuoja uogautojus? Kur kreiptis tokiu atveju ir ar tai teiktų naudą – kol atvažiuos kontrolieriai, uogautojų neliks nė kvapo.

– Laukinės augalijos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas. Pastebėjus pažeidimą reikėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, stengtis užfiksuoti (nufotografuoti) patį pažeidimą, automobilį, kuriuo naudojasi pažeidėjai, asmenis (pažeidėjus) bei šią informaciją ir nuotraukas siųsti Aplinkos apsaugos departamentui el. paštu info@aad.am.lt .

– Kokios yra baudos dėl uogavimo netinkamu būdu? Ar jos – ne per menkos, kai, tarkim, mėlynių litras turguje kainuoja mažiausiai 7 Eur?

– Už mėlynių ar kitų laukinių uogų rinkimą specialiomis šukomis, kitomis mechaninėmis priemonėmis būtų taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda: asmenims nuo 10 iki 30 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų. Atkreipiame dėmesį, kad už uogavimą šukomis be baudos, taip pat gali būti skirtas pažeidimo įrankių – „šukų“ konfiskavimas. Baudos dydžio vertinimas sąlyginis, kiekvieną atvejį galima vertinti individualiai.

– Kai kuriose šalyse – Švedijoje, Norvegijoje – galima uogauti „šukomis“. Skiriasi uogienojų augimo sąlygos ar požiūris?

– Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje „šukas“ naudoti galima. Skandinavijoje didesni miškų ir uogienojų plotai, šviesesni miškai, uogos renkamos ir uogų rinkėjai pasiskirto didesniuose plotuose, todėl kasmet vienuose ir tuose pačiuose plotuose nevyksta intensyvus rinkimas.

– Ar „šukuoti“ negalima tik mėlynių? Netrukus prasidės ir kitų uogų – bruknių, spanguolių – sezonas. Kas pasakytina ir dėl šių uogienojų, gal jie atsparesni „šukoms“?

– Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje nustatyta, kad „Renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones“, t. y. „šukas“ draudžiama naudoti renkant bet kokias laukines uogas. – Kokia galėtų būti prevencija, kad neplistų uogavimas brauktuvais?

– Veiksmingiausia prevencijos priemonė – visuomenės informavimas apie „šukų“ žalą uogienojams ir būsimam derliui.

• Rašyti komentarą (4)