Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Alberto Žulkaus medžio darbų parodą pristatė tautodailininko sūnus Linas Žulkus (dešinėje).

Palangiškio tautodailininko, skulptoriaus, medžio drožėjo Alberto Žulkaus (1933–2016), kurio kūriniai pasklidę po visą pasaulį – nuo Lietuvos muziejų iki privačių kolekcijų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – kūrybos vertintojai pagaliau turi galimybę išvysti per 100 jo darbų po vienu stogu: Žibininkuose, HBH poilsio ir pramogų komplekso pavėsinėje, pradėjo veikti nuolatinė ekspozicija, pavadinta „Žemaitiška medžio filosofija“.

Atidarydamas ekspoziciją A. Žulkaus sūnus tautodailininkas Linas Žulkus sakė pagaliau įgyvendinęs tai, apie ką svajojęs ne vienerius metus: kad tėvo kūrybinis palikimas iš dirbtuvių persikeltų į erdvę, kurioje medžio drožėjo darbus galėtų išvysti visi norintieji.

„Čia surinkta per 100 pačių įvairiausių kūrinių: nuo Užgavėnių kaukių, kurių yra apie 30, skulptūrų, išdrožtų ir tradicine, ir tėvui būdinga laisva maniera – jam labai patiko eksperimentuoti, „džiazuoti“, jis sugebėdavo minimalistine maniera vienu-dviem štrichais medžio šaką ar šaknį paversti skulptūra – iki savitos formos dekoratyvinių rakandų“, – kviesdamas apžiūrėti parodą, kalbėjo L. Žulkus.

Ekspozicijoje galima išvysti ir pačius pirmuosius A. Žulkaus kūrinius, ir paskutinius darbus.

„Paskutinysis jo kūrinys buvo skirtas Stasiui Povilaičiui. Jį tėvas išdrožė po dainininko mirties 2015-ųjų spalį, o pats iškeliavo 2016 m. vasarį“, – rodydamas į medinį suolelį, ant kurio atsisėdęs tautodailininkas dirbdavo su medžiu, ir į ant suolelio gulintį pradėtą drožti kūrinį, kurio A. Žulkus nebespėjo pabaigti, pasakojo L. Žulkus.

Jis priminė, kad tėvas dirbo ne tik su medžiu, bet ir su gintaru, taip pat daugelį metų tobulino medžio ir gintaro dermę vienoje kompozicijoje – menotyrininkų nuomone, šioje srityje tarp Lietuvos kūrėjų A. Žulkus yra nepralenkiamas. Ir užsiminė, kad dirbtuvėje savo eilės dar tebelaukia „gintarinė“ kūrybinio palikimo pusė – šiems kūriniams eksponuoti reikia ne tik erdvės, bet ir specialių vitrinų.

Albertas Žulkus. „Nukryžiuotasis“

Kalbėdamas apie A. Žulkaus kūrybos stilių, L. Žulkus pabrėžė, kad tėvo kūriniuose ryški būtent žemaitiška tradicija, todėl ir visa paroda pavadinta „Žemaitiško medžio filosofija“. Anot jo, būtent žemaičiams būdingas minimalizmas visur: ir medžio drožiniuose, ir kryždirbystėje. Mat aukštaičiai linkę viską „apmegzti“, kad ir tuos pačius kryžius – ten daug ažūro, o žemaičiai viską perteikia keliais štrichais.

Paklaustas, kokia dalis kūrybinio palikimo sudėta ekspozicijon ir kokie kūriniai pačiam autoriui buvo mieliausi, L. Žulkus atsakė, kad čia – tik nedidelė tėvo „medinės“ kūrybos dalis: nesuskaičiuojama daugybė jo kūrinių, kaip suvenyrai, verslo dovanos, įvairūs prizai konkursų ir festivalių nugalėtojams ir, žinoma, tradicinės Užgavėnių kaukės pasklido labai plačiai: žmonėms labai patikdavo daugybę įvairiausių apdovanojimų pelniusi A. Žulkaus kūryba. O darbas, kurį pats autorius vadino „pavykusiu“, yra „Ramybė“ – iš juodojo ąžuolo išdrožta Kristaus galva: šį kūrinį skulptorius ilgai tobulino, buvo keli jo variantai.

„Visa ši ekspozicija ir kiekvienas joje esantis kūrinys atspindi parodos pavadinimą, – sakė HBH poilsio ir pramogų komplekso projektų vadovė Laura Matulevičiūtė. – Man, kaip ir daugeliui parodos lankytojų, A. Žulkaus kūryba – nors ir teko matyti jo darbų – didžiulis atradimas. Tiesiog stulbina, kaip jis sugebėjo prakalbinti medį, kaip mokėjo gamtoje pamatęs, tarkim, gumbą ant beržo kamieno, iš to sukurti meną.“

L. Matulevičūtė prisipažino, kad jau kurį laiką galvojusi ne tik apie parodą, bet ir apie ilgalaikę ekspoziciją, kuri perteiktų HBH komplekse puoselėjamas lietuviškas tradicijas, tad susitikimas su L. Žulkumi, ieškojusiu erdvės eksponuoti tėvo kūrybinį palikimą, buvęs lyg dovana, kuria nuo liepos 19-osios dalijamasi su visais čia atvykstančiais svečiais.

---

Skulptorius, medžio drožėjas Albertas Žulkus (1933–2016)

Gimęs 1933 m. rugsėjo 8 d. Telšių apskrities Janapolės kaime, gausioje žemaičių valstiečio šeimoje, A. Žulkus drožinėti pradėjo dar piemenaudamas. Rinktis staliaus amatą jį paskatino tėvas ir dėdė, garsus Žemaitijos dievdirbys Vincentas Gečas. Meistrystės žinių po karo jis sėmėsi Telšių dailiųjų amatų mokykloje. Nuo 1958-ųjų tautodailininkas gyveno ir kūrė Palangoje. 1958–1993 m. dirbo Klaipėdos dailės kombinate. Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario A. Žulkaus darbų kolekcijoje – stilizuoti rūpintojėliai, Užgavėnių kaukės, skulptūros, suvenyrai, monumentalieji kūriniai Raganų kalne, Ablingos ansamblyje, kryžiai.

Autoriaus atmintyje puikiai užsifiksavo dar vaikystėje regėti valstiečių buityje naudoti rakandai. Suteikęs jiems savitą formą, jis atkūrė dekoratyvinius samčius, šaukštus, kubilus, vazas, dubenis ir lėkštes, kuriais savo svetainių ir netgi restoranų interjerus noriai puošia šeimininkai. Su A. Žulkaus darbais yra susipažinę Vokietijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Rusijos meno mylėtojai, jo kūriniai pateko į meno kolekcijas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Drožėjo darbų yra įsigiję Palangos gintaro, Kretingos, Telšių, Plungės, Vilniaus, Kauno kraštotyros muziejai.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas