|
|
|
Vėjo jėgaines Baltijos jūroje statys toliau nuo kranto
Palangiškių baimes, kad Baltijos jūroje ties Palanga suplanuotas vėjo jėgainių parkas gadins kraštovaizdį tiek vietiniams, tiek poilsiautojams, praėjusį ketvirtadienį išsklaidė į Palangą atvykęs energetikos ministras Dairius Kreivys. Susitikime Kurhauzo salėje dalyvavusiems miesto savivaldybės tarybos politikams, merui Šarūnui Vaitkui, Palangos bendruomenės atstovams ministras užtikrino, kad vėjo jėgainės jūroje bus statomos ne už 9 km nuo kranto, kaip pradžioje buvo planuota, o 30 km atstumu. „Plika akimi jėgainių praktiškai nesimatys. Jas įžvelgti tolumoje galima bus 4–5 val. ryto, esant giedrai“, – sakė jis. Palangiškiai išsiderėjo ir daugiau – vėjo jėgainių parko vystytojas Palangos miesto savivaldybės biudžetą kasmet papildys 3 mln. eurų, 1 proc. nuo vėjo jėgainių parkuose pagaminamos elektros energijos kainos. „Šis pažadas kol kas tik žodinis, kada jį įteisins?“ – ministrą spaudė palangiškiai. D. Kreivys, kartu dalyvavusi viceministrė Daiva Garbaliauskaitė užtikrino, kad Palangai pažadėti 3 mln. eurų bus įtvirtinti Vyriausybės rengiamuose parko statybos dokumentuose. Lietuva pasigamina vos trečdalį reikalingos elektros energijos, todėl yra priklausoma nuo jos importo. Visišką energetinę nepriklausomybę Lietuvos valstybė planuoja pasiekti 2030 metais, tada turėtų elektrą jau ir eksportuoti. Trečdalį tos elektros energijos – 7 GW – pagamins vėjų jėgainių parkas Baltijos jūroje, kitą – sausumos vėjas, saulės elektrinės. Visą parką Baltijos jūroje sudarys 4 atskiri parkai, nuo Palangos Šventosios link. Pirmojo parko statybos konkursą skelbs 2023-aisiais. Baltijos vėjo jėgainių parkas sukurs per 1 tūkst. 300 naujų darbo vietų, valstybės iždą kasmet papildys per 8 mln. eurų mokesčiais. Vėjo jėgainių parkas bus aptarnaujamas iš Klaipėdos jūrų uosto, todėl numatoma ir šio uosto plėtra. Klaipėdos jūrų uostas taip pat aptarnaus vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje Latvijoje. Palangiškiai ragino D. Kreivį, kad Vyriausybė sparčiau plėtotų ir Šventosios jūrų uostą, ir sąsajoje su jūros vėjo jėgainių statyba, aptarnavimu. Jūroje vėjo pagaminta elektros energija po vandeniu nutiestais kabeliais keliaus į tinklus sausumoje, į elektros paskirstymo stotį Darbėnų seniūnijoje. Prakalbus apie jūros vėjo jėgainių žalą tiek jūros, tiek sausumos gyvūnijai, viceministrė D. Garbaliauskaitė akcentavo, kad atliekamas vėjo jėgainių galimo poveikio aplinkai vertinimas. Investuotojas dalį lėšų – nuo 5 mln. eurų ir daugiau – skirs gamtosaugai. Statant jėgaines jūroje bus montuojamos dvigubos deguonies užuolaidos, kad Baltijos jūros žuvys, žinduoliai nenukentėtų. „Jūros yra žaliosios energijos šaltinis numeris vienas. Šiaurės ir Baltijos jūros tampa ES vėjo jėgainių forpostu“, – sakė D. Kreivys.
„P. n.“ informacija
|
|
