|
|
|
Dr. Dalia Martišauskienė: „Apmaudu, kai viršų ima politiniai karai“
Kretingos rajono savivaldybės tarybai pritarus dėl Kretingos technologijos ir verslo mokyklos prijungimo prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro ir neatsisakius dalininkės teisių, gali būti, kad Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė nebegalės būti Kretingos rajono tarybos narė – pagal įstatymus, rajonų savivaldybėms pavaldžių įstaigų vadovai tarybų veikloje dalyvauti negali. – Koks būtų Kretingos rajono savivaldybės vaidmuo Jūsų vadovaujamos mokyklos valdyme? – pakomentuoti situaciją „Pajūrio naujienos“ paprašė dr. Dalios Martišauskienės. – Kretingos rajono savivaldybė jau daugiau kaip 10 metų yra viešosios įstaigos Kretingos technologijos ir verslo mokykla dalininkė. Paaiškinsiu išsamiau: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalininkų susirinkime turi 3 balsus, Kretingos rajono savivaldybė – 1 balsą. Todėl visus sprendimus lemia pagrindinė šios mokymo įstaigos dalininkė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Negaliu nutylėti fakto, kad per visą laiką, kiek Kretingos rajono savivaldybė yra Kretingos technologijos ir verslo mokyklos dalininkė, ji į šią mokymo įstaigą neinvestavo, nepadėjo kitais mokyklai aktualiais klausimais. Manau, kad Savivaldybė buvo labiau „popierinė“ dalininkė, neturinti nei sprendžiamojo balso, nei ambicijų ir noro toje mokykloje kažką keisti ar, tarkim, nupirkti profesinio mokymo įrangos. Galų gale – neišspręstas nė šilumos klausimas: mokykla iki šių dienų kūrenama malkomis. – Klausimą, būti ar nebūti mokyklos dalininke, rajono Savivaldybės taryba svarstė komitetuose, per susitikimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais... – Šalies Vyriausybė nutarimą prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro prijungti Kretingos technologijos ir verslo mokyklą ir ją padaryti centro padaliniu priėmė balandį, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kretingos rajono savivaldybei rekomendavo apsispręsti jau ne dėl mokyklos likimo – vienaip ar kitaip ji, kaip viešoji įstaiga, likviduojama nuo rugpjūčio 31 dienos, o dėl to, tapti ar ne Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro dalininke. Birželio 30 d. Kretingos rajono taryba savo posėdyje tik pritarė, kad nuo rugsėjo 1 dienos Kretingos technologijos ir verslo mokykla būtų prijungta prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, taip pat pritarta centro įstatams ir reogranizavimo sąlygoms. O liepos 11 d. įvykusiame dalininkų susirinkime buvo patvirtinti įstatai, kiti dokumentai, kuriais ir yra nulemtas Kretingos rajono savivaldybės, kaip dalininkės, statusas ir už kuriuos teisę balsuoti turėjo mūsų Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas. Kalbant atvirai, visiškai nesuprantu Kretingos rajono savivaldybės argumentų būti mokyklos dalininke. Jeigu mokykla nesirūpinama, jeigu jai nepadedama, neįžvelgiama jos perspektyvos ir tik baiminamasi, kad Kretingos technologijos ir verslo mokyklą ištiks buvusio jau nugriauto Žemės ūkio technikumo likimas?.. Kaip vieną argumentų per rajono tarybos posėdį išgirdau, kad rajono Savivaldybė norėtų gauti visą informaciją apie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą ir jo filialą Kretingoje. Nemanau, kad tai gali įtikinti – negi rajono tarybos nariai negauna informacijos? Ką nuo jų galima nuslėpti? Tegu tik domisi, tegu tik skiria tam laiko – viešos informacijos tikrai gausu, pradedant centro internetiniu puslapiu ir baigiant rekvizitiniais duomenimis. Esu įsitikinusi, kad pagrindinis argumentas esu aš – gali būti, kad, nuo rugsėjo 1 dienos tapusi ir mano vadovaujamo centro Kretingos filialo direktore, turėsiu rinktis, likti Kretingos rajono taryboje ar toliau vadovauti mokymo įstaigai – vienam didžiausių Vakarų Lietuvoje profesinio mokymo centrui. Kad ir kaip bus skaudu nuvilti rinkėjus, žadu pasirinkti savo mėgstamą darbą – vis dėlto daug mokiausi, kad galėčiau dirbti vadovaujamą darbą, įdėta daug pastangų, kad Ernesto Galvanausko mokymo centras turėtų gerą vardą. Savivaldybės noras likti mokymo centro dalininke, manau, tiesiogiai susijęs su siekiu eliminuoti mane iš rajono Savivaldybės tarybos, aktyvios politikos. – Vadinasi, esate rimta konkurentė savivaldos, gal – ir kituose rinkimuose? – Gali būti. Kaip rajono politikė, visada buvau ir būsiu už paprastą žmogų, daug kam padedu tais klausimais, kuriais padėti yra mano galioje. Visada į rajono tarybos posėdžius ateinu jiems visiškai pasirengusi, turiu savo nuomonę, nebijau jos išsakyti, niekada nespaudžiu balsavimo mygtuko taip, kaip liepta... Gal todėl ir esu daug kam neparanki. Tačiau ir netekusi rajono Savivaldybės tarybos narės mandato, iš politikos nesitraukiu: ir toliau vadovausiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriui – dirbsime, sieksime rinkėjų atstovavimo, girdime ir girdėsime kasdienius žmonių rūpesčius, gyvensime jų problemomis, kad galėtume padėti. Gyvenimas – įvairus, jame būna daug netikėtų posūkių, mes nė vienas iki galo nežinome, kaip bus rytoj... – Kaip keistųsi rajono Savivaldybės tarybos sudėtis po Jūsų išėjimo? – Pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą į rajono tarybą turėtų patekti pedagogas Juozas Maksvytis, tačiau gali būti ir kitų pokyčių. Po jo „valstiečių“ sąraše – verslininkas Algimantas Šoblinskas, kuris šiuo metu nebėra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys – jis perėjo į demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Jam atėjus į tarybą, joje stiprėtų „Vardan Lietuvos“ gretos – nors šios sąjungos nariai ir nėra politinėje daugumoje, tačiau vieningai palaiko visus jos sprendimus. Moralinis kai kurių mūsų rajono tarybos narių veidas prieš rinkėjus apskritai nekoks: į rinkimus ėjus būnant vienos partijos nariais, kadencijos viduryje pereinama į kitą: tarkim, „valstietė“ Vitalija Valančiutė kadencijos viduryje perėjo į sąjungą „Vardan Lietuvos“, kartu „išsivesdama“ į rinkimus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ėjusį Stasį Kaniavą, o kartu su mumis buvęs Konstantinas Skierus sugrįžo pas socialdemokratus. O Rimantas Macius?.. – Kokią matote Kretingos technologijos ir verslo mokyklos perspektyvą ir koks turėtų būti rajono Savivaldybės, kaip įstaigos dalininkės, vaidmuo? – Mano didžiausias noras ir troškimas – kad Kretingoje veikianti profesinio mokymo įstaiga suklestėtų, kad joje būtų gera mokiniui, mokytojui ir visai bendruomenei. Tačiau prie jos suklestėjimo labai stipriai turėtų prisėdėti dalininkė – Kretingos rajono savivaldybė, jos administracija. Pirmieji savivaldybės administracijos veiksmai nerodo, kad jai rūpėtų Kretingos profesinė mokykla, taip, kaip ji rūpi man ir jos bendruomenei. Dar per rajono tarybos posėdį paprašiau administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto priimti mane, kad galėtume aptarti mokyklos perspektyvos strategiją dėl jos renovacijos, įvairių ūkinių, mokomųjų, kitų klausimų. Norėjau būti išgirsta, ką planuoju įdiegti šioje mokykloje, kokių naujų profesijų joje galėtume mokyti ir panašiai. Savivaldybės administracijos vadovo atsakymas – kad be kito dalininko, tai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, jis nekalbėsiąs. Jau ir per dalininkų susirinkimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė administracijos direktoriui pateikė ne vieną pasiūlymą, bet reikalai nepajudėjo. Gal ir pasikartosiu, tačiau esu įsitikinusi, kad ne mokykla rūpi Kretingos rajono politinei daugumai – jai svarbu, kad aš pasitraukčiau iš rajono tarybos. Man nesuvokiama ir apmaudu, kad viršų ima ne noras padėti tiems, kurie renkasi čia mokytis ir kurie čia dirba, o politinės ambicijos ir politiniai karai.
|
|
