Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Pamokos netradicinėse erdvėse, patyriminės veiklos ir stovyklos rengiamos tam, kad vaikai įgytas žinias galėtų pritaikyti praktiškai.

Kretingos rajono Darbėnų gimnazija dalyvavo ir vykdė projektą „Kokybės krepšelis“, kurį finansavo Europos socialinis fondas. Per dvejus pastaruosius mokslo metus mokykla įsisavino 98 tūkst. 58 Eur, ir gautos lėšos leido ne tik pagerinti materialinę gimnazijos bazę. „Iš esmės projekto lėšos buvo nukreiptos mokinių pažangumui gerinti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti“, – Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė įsitikinusi, kad „Kokybės krepšelis“ suteikė neįkainojamos vertės: gimnazijoje įsivyrauja mokymosi kultūra, jaučiama didžiulė informacinio raštingumo pažanga, išmokstama žinias taikyti praktiškai, suvienodėjo mokinių ir mokytojų požiūris, vykdoma nuosekli projektinė veikla.

Kokybės krepšelis“, kurį finansavo Europos socialinis fondas. Per dvejus pastaruosius mokslo metus mokykla įsisavino 98 tūkst. 58 Eur, ir gautos lėšos leido ne tik pagerinti materialinę gimnazijos bazę. „Iš esmės projekto lėšos buvo nukreiptos mokinių pažangumui gerinti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti“, – Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė įsitikinusi, kad „Kokybės krepšelis“ suteikė neįkainojamos vertės: gimnazijoje įsivyrauja mokymosi kultūra, jaučiama didžiulė informacinio raštingumo pažanga, išmokstama žinias taikyti praktiškai, suvienodėjo mokinių ir mokytojų požiūris, vykdoma nuosekli projektinė veikla. Darbėnų gimnazija iš „Kokybės krepšelio“ lėšų gerokai pagerino mokyklos materialinę bazę: įsigijo „Smart“ ekranų, įrengė papildomą kompiuterių klasę su 25 darbo vietomis, įrengė kūrybinę-patyriminę erdvę pradinių klasių mokiniams, gamtamokslinę edukacinę erdvę, įsigijo keletą LEGO robotų rinkinių, mokymo priemonių matematikos, gamtos mokslų kabinetams. „Tačiau ne tik materialinė gerovė yra vertybė – mokyklos pedagogams projektas suteikė galimybę tobulinti savo kvalifikaciją, paįvairinti projektinę veiklą, rengti pamokas netradicinėse erdvėse, sukviesti mokinius į stovyklas, kas, pastebime, mokinius labai motyvuoja“, – Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotojos Dalia Bružienė ir Kristina Balsevičienė įvardino, kad dirbti su šiuo projektu buvo ir įdomu, ir naudinga.

Visi Darbėnų gimnazijos pedagogai mokėsi reflektyvaus mokymo(si) principų įgyvendinimo mokykloje, 4 pedagogės dalyvavo finansinio raštingumo „Junior Achievement“ programų mokymuose, visos pradinių klasių mokytojos įsisavino informatikos ir technologinės kūrybos mokymo(si) programą „Teachers Lead Tech“, kiti mokytojai dalyvavo IT priemonių naudojimo mokymuose ir tuo dalinosi su kitais.

Kaip vieną projekto pranašumų gimnazijos direktorė S. Litvinienė įvardino visos dienos mokyklos programą. „Ji išskirtinai pasiteisino, todėl ketiname šią programą tęsti pagal Pažangos projektą „Tūkstantmečio mokyklos“, kuriame mūsų gimnazija taip pat rengiasi dalyvauti. Programoje dalyvavo visi pradinių klasių mokiniai, kuriems, išbūnant mokykloje 7 pamokų laiką, buvo suteikta galimybė pailsėti, pažaisti, pabendrauti, paruošti namų darbus, o svarbiausia – užpildyti mokymosi spragas“, – gimnazijos vadovė akcentavo, kad visos dienos mokyklos naudą pedagogai įžvelgė per vaikų pažangos kilimą.

Be to, 3–4 pradinių, o ir vyresnių klasių mokiniams buvo vedami papildomi finansinio raštingumo užsiėmimai, integruoti į klasių valandėles: vaikai įgijo supratimą, kaip uždirbami pinigai, kas tai yra paskolos, palūkanos ir panašiai, mokėsi skaičiuoti savo išlaidas, domėjosi produktų kainomis ir jų pokyčiais, bandė nupirkti produktus pagal sąrašą ir sudaryti valgiaraštį.

„Jau pirmaisiais „Kokybės krepšelio“ projekto vykdymo metais pamatėme, kad papildomi informacinių technologijų užsiėmimai pradinukams duoda daug naudos, kad tai jiems – aktualu, įdomu, todėl šiuos užsiėmimus suplanavome ir ugdymo plane – antraisiais projekto vykdymo metais antrokai–ketvirtokai kartą per savaitę jau turėjo po papildomą IT užsiėmimą, o pirmokams numatėme neformaliojo švietimo užsiėmimus, kad jie susipažintų su IT ir pirmaisiais programavimo žingsniais, – apie pokyčius mokykloje kalbėjo direktorės pavaduotojos D. Bružienė ir K. Balsevičienė. Jų pastebėjimu, atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, o svarbiausia – žengti pirmuosius programavimo žingsnius drąsiai ėmėsi specialiųjų poreikių vaikai. – Mums pavyko pasiekti gerą rezultatą, tai – kelio pradžia į privalomąjį IT mokymą ir mokymąsi.“

Programavimo užsiėmimai buvo vykdomi ir 7–8 klasių mokiniams. Tai jiems suteikė platesnį suvokimą, kas tai yra kompiuterių programos globaliame pasaulyje, su kokiomis jų susiduria tam tikrų profesijų žmonės, patys programavo žaidimus, kūrė programas ir išbandė, kaip jos veikia.

Siekiant tikslingai panaudoti IT priemones žinių ir gebėjimų praktiniam pritaikymui, buvo sudaryta Skaitymo suvokimo pratybų ir testų programa šeštų ir septintų klasių mokiniams, o, pamačius, kaip tai pasiteisino, buvo koreguojamas ugdymo planas, ir teksto suvokimo užsiėmimai pradėti taikyti penktokams ir ketvirtokams.

Kodėl tai buvo svarbu?

Patyriminės veiklos – tai ir galimybė išbandyti komandinį darbą, kuris sutelkia ir verčia stengtis dėl galutinio rezultato.

„Pedagogai pastebi, kad vaikai, atėję mokytis į penktą klasę, sunkiai supranta užduotis. Vadinasi, reikia juos išmokyti taikyti įvairias skaitymo strategijas, kad vaikas gebėtų suvokti užduotis, kas veda geresnio, teisingesnio rezultato link“, – paaiškino D. Bružienė, akcentuodama, kad skaitymo diagnostiniai aukštesniojo lygio testų rezultatai šių mokslo metų pabaigoje pakilo 14,7 proc., palyginus su 2020 m. spalio mėn., pagrindinio lygio – nuo 38,2 proc. iki 51 proc., o patenkinamas lygis sumažėjo nuo 61,8 proc. iki 23 proc. Ši neabejotina pažanga, pokytis atsispindėjo per nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus. Didelę vertę gimnazijoje kūrė ir projektinės veiklos, susijusios su gamtos mokslų, matematikos, biologijos žinių taikymu integruojant informacines technologijas, taip pat – rašymo įgūdžių lavinimo užsiėmimai.

Per šias veiklas vaikai mokėsi parengti projektus pagal metodiką ir nustatytus kriterijus, kad mokinį lydėtų sėkmė, jis bendradarbiavo su dviem – informatikos ir pasirinkto dalyko – mokytojais. „Mums svarbu buvo, kad vaikai išmoktų teisingai struktūriškai parengi projektą, pradedant tekstu ir baigiant skaidrėmis, ir ši patirtis atsispindėjo mokinių metiniuose projektuose – jie buvo tikrai įspūdingi“, – gimnazijos direktorė S. Litvinienė, pasidžiaugusi mokinių skaitmeninio raštingumo pažanga, sakė, kad, pasiteisinus šioms veikloms, jos buvo įtrauktos į ugdymo planą, tai yra peraugo į nuoseklų procesą.

Iš „Kokybės krepšelio“ lėšų gimnazija turėjo galimybę vesti pamokas netradicinėse erdvėse, rengti ne tik patyriminio ugdymo dienas, bet ir stovyklas. Vėlgi, remiantis įgyta patirtimi, patyrus, kad tokios veiklos mokiniams labai patinka, kad tėvų atsiliepimai – patys geriausi, nuspręsta tokio pobūdžio veiklas įtraukti į ugdymo planą ir kad pamokas netradicinėse erdvėse, patyriminius užsiėmimus vestų kiekvienas gimnazijos mokytojas.

Per mokslo metus įgytas žinias mokiniai galėjo pritaikyti patyriminėse stovyklose: jos buvo surengtos ir pradinukams trečiokams–ketvirtokams, taip pat – vyresnių – nuo 5 iki 8 – klasių mokiniams. „Jau po pirmųjų patirčių vaikai teigė, jog sieks kuo didesnio pažangumo, kad tik galėtų dalyvauti stovykloje“, – direktorės pavaduotoja K. Balsevičienė teigė, kad galimybė stovyklauti mokinius labai motyvuoja, vaikams patinka žinias pritaikyti praktiškai – jie realiai pamato, kodėl reikia mokytis ir kam tos žinios reikalingos. Be viso to, vaikai patiria dar vieną iššūkį – socialinių įgūdžių svarbą, kai reikia susitarti, išmokti bendradarbiauti, suvokti atsakomybę, kad kiekvienas yra atsakingas už bendrą galutinį rezultatą, atsiranda savanorystės suvokimas.

Stovyklų tradiciją gimnazija ketina tęsti ir, suradus finansinių išteklių, siekti, kad tai taptų visos mokyklos tradicija.

„Kiekvieną mėnesį, įvertindami iš „Kokybės krepšelio“ vykdomas veiklas, siekėme grįžtamojo ryšio, kad žinotume, ar teisingu keliu einame“, – gimnazijos direktorė S. Litvinienė, įvertindama pasiektą rezultatą, akcentavo, kad didžiausias pasiekimas – jog susilygino mokytojų ir mokinių požiūris į mokykloje vykstančius procesus.

Darbėnų gimnazijoje mokosi 350 mokinių, juos moko 33 mokytojai. Projekto „Kokybės krepšelis“ veiklose dalyvavo 150 gimnazijoje besimokančių vaikų. Šiuo metu Darbėnų gimnazija rengiasi dalyvauto Pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, kuri, tikimasi, leis tęsti pradėtas veiklas ir įtvirtinti atsiradusias sąsajas su atnaujintu ugdymo turiniu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas