Gerą žinią Kretingai perdavė kraštietis Vilniuje gyvenantis ir krašto istorija nuosekliai besidomintis Romualdas Beniušis: jis pasirūpino, kad išskirtiniai Kretingos turizmo objektai būtų įtraukti į Lietuvos rekordų knygą. Pirmasis objektas, užfiksuotas kaip rekordas, – Kretingos katalikų bažnyčios durys.

„Kretingoje turime išskirtinių istorinių, architektūrinių ir sakralinių turizmo objektų, kurie nėra tinkamai išskiriami iš visumos, nors Lietuvoje yra tokie vieninteliai ir unikalūs“, – R. Beniušis teigė, kad, norėdamas nors kiek prisidėti prie jų žinomumo Lietuvoje sklaidos, ne per seniausiai kreipėsi į agentūrą „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo, kad tie objektai – be bažnyčios durų, seniausi Lietuvoje vargonai ir seniausias Saulės laikrodis, aukščiausias medinis altorius, aukščiausi kapinių vartai – būtų įregistruoti kaip išskirtiniai ir įtraukti į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, kuri anksčiau buvo vadinama Lietuvos rekordų knyga.

Kad šie objektai būtų paskelbti išskirtiniais, reikėjo nuotraukų, filmuotos medžiagos, jų aprašymų. „Šiuo metu tai ir daroma, derinant su agentūra „Factum“ ir jos vadovu Vytautu Navaičiu“, – R. Beniušis pasidžiaugė, kad šiame darbe jam talkina Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė, kurios rūpestis – fotografijos ir filmuota medžiaga.

Manoma, kad Kretingos bažnyčios durys sukurtos vietinių meistrų po 1621 m. Jos sukaltos iš storų dvigubų lentų, dvivėrės – 2,8 m pločio ir 4,1 m aukščio, įstatytos Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje tarp prieangio ir vidurinės bažnyčios erdvės. Iš visų Lietuvos bažnyčių šios durys išsiskiria gausia erdvine-skulptūrine medžio drožinių puošyba.

Nors bažnyčia ne kartą degė, tačiau durys išliko, ir 2003 m. įrašytos į Kultūros paveldo registrą, 2008 m. paskelbtos valstybės saugomu kultūros paminklu. 2007 m. vilnietis restauratorius Alfonsas Šaulys padailino bažnyčios duris, atkūrė sutrūnijusias vietas.

„Pajūrio naujienų“ informacija

• Rašyti komentarą (6)