Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė apžiūrėjo remontuojamas gaisrinės patalpas Baubliuose.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė keletą darbo valandų ketvirtadienį paskyrė vizitams visose keturiose Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandose.

Kol nėra iškvietimų, tampa statybininkais

„Noriu pamatyti, kaip jos įsikūrusios, ko dar trūksta, kuo Savivaldybė galėtų padėti. Viena problemas iš viršininkų išgirsti darbo kabinete, kas kita – savo akimis pamatyti, pasikalbėti su pačiais darbuotojais“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino V. Turauskaitė.

Tokiais tikslais ji lankanti ir kitas rajono biudžetines organizacijas. „Bet ugniagesiai gelbėtojai – išskirtiniai. Jie primena pačią pirmąją mano darbo dieną šiose pareigose ir tą iššūkį, kurį kartu turėjome įveikti“, – juokavo V. Turauskaitė. Mintyse ji turėjo 2021-ųjų kovo pradžioje Salantų mieste įvykusią ekologinę nelaimę, kai į upę išsiliejo naftos produktų teršalai. Tuomet ką tik pradėjusi dirbti pavaduotoja buvo paskirta ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatore, tad su padarinius likviduoti padedančiais ugniagesiais gelbėtojais teko bendrauti kasdien dešimtis kartų.

Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis pasidžiaugė, kad prie gerėjančių darbo sąlygų daug prisideda ir patys komandų ugniagesiai, kol nėra iškvietimų, valandų neleidžiantys tuščiai, o savo rankomis atliekantys visus statybos ir remonto darbus, kuriuos tik įmanoma atlikti neturint specialios technikos.

„Mes pamatavom laiką – ar į iškvietimus gesinti greičiau galima reaguoti sėdint ir laukiant pranešimo, ar užsiimant darbu. Pasirodo, didesnėje parengtyje vyrai būna, kai dirba. Jie nusiteikę tam, belieka drabužius greit pasikeisti iš anksto paruoštais ir čia pat laikomais specialiais, šokti į mašiną – ir važiuoti“, – sakė N. Ciparis. Tik štai mašinas reiktų atnaujinti, rezervinė – 1978-ųjų „Volvo“.

Baublių ugniagesių komanda ruošiasi įkurtuvėms Žalgirio seniūnijai priklausiusiose patalpose Mokyklos g. 18. Tądien pamainoje dirbę Marius Rimkus, Romanas Vizgaudas ir Aloyzas Liaudinskas aprodė, kas įrengiama – sakė prabangos kad ir nebus, bet su esamomis Minijos g. 37 nė nepalyginsi: turės rūbinę, sportuoti skirtą kambarį, tualetą, dušą, virtuvėlę, kad, budint ištisą parą, čia pat galėtų pasigaminti karšto maisto.

Patalpų remontui, tiesa, praėjusių metų skaičiavimais, numatyta apie 40 tūkst. Eur. Tiek būtų atseikėta iš Savivaldybės biudžeto. Darbus planuojama baigti iki metų pabaigos.

Karteną parodys vokiečiams

Didelių gaisrų, kurie būtų atnešę skaudžių pasekmių, šiemet kol kas baubliškiams gesinti neteko. Kaip ir karteniškiams ugniagesiams. Tik jų atmintyje – neįtikėtinas nutikimas iš pernai vasaros. „Ar kas galėtų pagalvoti, kad gaisro, kuriame užsidegė ūkininko traktorius, kaltininkės – varnos?“– retoriškai klausė ugniagesys Alvydas Tamošauskas. Jeigu netoliese karvę melžę žmonės nebūtų matę, kaip atsitiko, ir nepaskambinę, būtų galima manyti, jog tai – tyčinis padegimas. Pasirodo, gausiai aptūpę elektros laidus paukščiai kažko pasibaidė ir kaip susitarę visi vienu sykiu pakilo skristi. Staiga laidai sukibirkščiavo, viena kibirkštis pūkšt ant ražienų, nuo jų ugnis atsirutuliavo iki technikos, ir netrukus ši ėmė pleškėti. „Žmonės sau ramiai sėdi troboj, ir nė nenujaučia, kokie dyvai už lango dedasi“, – pasakojo A. Tamošauskas.

Kartenos ugniagesių komandos vadovas Vaidas Puidokas pasidžiaugė ir puikiai įrengta poilsio erdve.

Kartenos gaisrinės patalpos taip pat pačių darbuotojų suremontuotos prieš dvejus metus. Sutvarkyta aplinka, netrukus sužaliuos šviežiai užsėta veja, pražys puoselėjamas rožių krūmas. Komandos vadovas Vaidas Puidokas atviravo, kad ne pro šalį būtų pasisodinti dar ir gražią eglę.

Anot N. Cipario, į Karteną pasidalinti gerąja patirtimi, jų pačių pageidavimu, ketinama pakviesti artėjančioje Kretingos miesto šventėje viešėsiančius du politikus iš Vokietijos. Jų šalyje valstybiniai priešgaisriniai padaliniai, pasirodo, išmėtyti labai jau dideliais atstumais, į gaisrus ten net nevažiuojama, esą labai brangu. Pirmenybė ten teikiama žmonių gelbėjimo darbams. Bet V. Puidokas teigė, kad panašių pavyzdžių yra ir arčiau. „Pavyzdžiui, aš važinėjau po Latviją, maniau, pasidomėsiu, kaip ten ugniagesiai dirba kaimuose, mažuose miesteliuose, kaip mūsų. Neradau su kuo pasikalbėti! Senieji latviai paaiškino, kad gaisrinių nebėra, jas tiesiog panaikino“, – pasakojo jis ir palygino: Latvijoje arčiausiai esančios komandos gaisrinis automobilis į įvykio vietą pagal ten galiojančius įstatus privalo atvažiuoti per 42 minutes, o Lietuvoje – per 15-a, ir tai žmonės dar kartais skundžiasi.

Idėja atskirti nuo seniūnijų pasiteisino

Kad nuo 2016-ųjų rajono Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba tapo atskira biudžetine įstaiga, V. Turauskaitė pavadino pasiteisinusia idėja. Esą jeigu tebebūtų priklausiusi seniūnijoms, tiek dėmesio, kiek skiriama dabar, negautų.

Pavaduotojai pritarė A. Tamošauskas. „Kartenos gaisrinėje aš dirbu nuo senų laikų. Galiu pasakyti: reikėdavo atlikti inventorizaciją, metams baigiantis, skyrininkai surašydavo, ko mūsų įstaigai trūksta. Daiktų sąrašas – ilgiausias, o tegaudavom... geriausiu atveju tik kepuraitę. Nes pinigų vis nelikdavo“, – juokėsi jis. Tačiau vis dėlto komandos vadovas V. Puidokas geru žodžiu paminėjo buvusį Žalgirio seniūną šviesaus atminimo Povilą Šližių. „Gerai mes su juo sutarėm, visus gaisrinei skiriamus pinigus garbingai atiduodavo. Tuomet aš dar dirbau ir Baubliuose“, – kodėl prakalbo apie šią gaisrinę, paaiškino V. Puidokas.

V. Turauskaitės jis prašė dviejų, bet svarbių dalykų: trinkelių pastato prieigoms iškloti ir normalios atsarginės gaisrinės mašinos. „Turim štai švedų kažkada Darbėnams dovanotą, o, kai šie nusipirko kitą, mums atitekusią 1978-ųjų „močiutę“, – kieme parodė. – Pirmąją pagalbą gesinant gaisrus dar galim suteikti. Po to stovim ir laukiam, kol atvažiuos kolegos. Nebent čia pat, Kartenoje, dar galim ką nors daugiau nuveikti.“

Salantiškiai ugniagesiai įsirengė nuovažą gaisrinės pastato link, bet prabilo apie norą susitvarkyti ir likusią kiemo dalį, kurioje statosi asmeninius automobilius. „Aišku, visi pageidauja trinkelių, asfalto... Esam realistai, kai lėšų nėra, suprantam, kad bet koks kietas pagrindas toje vietoje būtų geriau negu dabar yra“, – sakė pavaduotoja.

O Darbėnų ugniagesiai, Savivaldybei skyrus finansavimą, išsisprendė seną savo problemą – pagaliau „patraukė“ vidury ne vietoje stūksojusį ESO stulpą, trukdžiusį ir gaisriniam, ir kitiems čia atvažiuojantiems automobiliams. Bet darbėniškiai turi planų įsirengti sportui skirtą erdvę, kokiomis gali džiaugtis kolegos iš kitų gaisrinių. Šio malonumo dar teks palaukti.

V. Turauskaitė neabejojo, kad, svarstant ugniagesių poreikius, dėliojant biudžeto lėšas, rajono Savivaldybės priešgaisrinei tarnybai kitais metais žūtbūt reikės nupirkti bent vieną naują gaisrinį automobilį, kad juo būtų galima pakeisti ilgiausiai gyvavusią „močiutę“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas