Pajūrio naujienos
Help
2022 Liepa
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Paminklinis akmuo sodyboje Sporto gatvėje – neįprastas reiškinys mieste, tačiau jis mena skaudžius konkrečių žmonių likimus ir netektis.

Sporto g. Nr. 4 Kretingoje, sodyboje prie pat gatvės, praeivių dėmesį patraukia paminklinis akmuo su masyviu rūpintojėliu, kuris tartum rymo viršum akmens, skelbiančio, kad jis pastatytas atminti 4 asmenims: politiniams kaliniams – kunigui jubiliatui Antanui Petronaičiui, sutuoktiniams Felicijai Ožeraitienei ir jos vyrui „Kardo“ rinktinės vadui ir įkūrėjui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui majorui Jurgiui Ožeraičiui – bei jųdviejų anūkui Linui Stankevičiui.

Išpildė paveldėtojos valią

Šį paminklą, sukurtą skulptoriaus Vytauto Grundulo, pernai vasarą, F. ir J. Ožeraičių dukters, 80-metį perkopusios ir Vilniuje gyvenančios buvusios ilgametės pedagogės Juditos Felicijos Ožeraitytės-Stankevičienės prašymu, pastatė dabartinė sodybos šeimininkė Lina Butkienė. Ji – buvusi J. F. Ožeraitytės-Stankevičienės marti ir jos vienturčio anksti – 51-erių – dėl ligos amžinybėn iškeliavusio sūnaus Lino žmona.

„Judita Felicija norėjo, kad šitoje sodyboje būtų įamžintas jai brangių žmonių atminimas: paveldėdama sodybą, turėjau arba viename kambaryje įrengti muziejų, arba pastatyti paminklą. Pasirinkimas – akivaizdus. Praeiviai iš pradžių stebėjosi, kaimynai kraipė galvas, kodėl paminklas – ne kapinėse ar kokioje viešoje pagerbimo vietoje. Bet tokia buvo ankstesnės paveldėtojos, mano uošvės valia. Ji svajoja, galbūt, mudviejų su Linu vaikai – Gargžduose įsikūrę duktė Viktorija ir sūnus Laurynas – čia apsigyventų ir namus perstatytų“, – pasakojo L. Butkienė.

Pats sodybos gyvenamasis namas, jos žodžiais, buvo pergabentas iš Ankštakių kaimo ir 1956 m. pastatytas dabartinėje vietoje Sporto gatvėje. Sodyba anksčiau priklausė jos uošvės motinai, taip pat – Felicijai Ožeraitienei.

Šiame name, 1956-aisiais paleistas iš Džeskazgano lagerio, Karagandoje, apsigyveno jos brolis kunigas A. Petronaitis. Tarnavo ligi pat mirties – 1989 m. – Kretingos katalikų bažnyčioje. „Vyresni kretingiškiai dar gerai prisimena kunigą altaristą Antaną Petronaitį, jis čia gyveno daugiau kaip 30 metų. Todėl ir šį namą tebevadina kunigo namu“, – pasakojo L. Butkienė.

Paskatino proginiai Partizanų atminimo metai

L. Butkienės žodžiais, įamžinti net trijų artimų žmonių, buvusių politinių kalinių – abiejų tėvų ir dėdės – atminimą jos uošvę J. F. Ožeraitienę-Stankevičienę paskatino tai, kad LR Seimas 2021metus buvo paskelbęs partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimo metais. Šeima neseniai – 2020 m. vasarį – buvo išgyvenusi ir Lino netektį, tad, motinos valia, paminkle iškaltas ir jo, kaip politinių kalinių anūko, vardas ir pavardė.

J. F. Ožeraitytė-Stankevičienė kreipėsi į Kretingos rajono vadovus, teikė prašymą Genocido aukų atminimo komisijai ir gavo leidimą statyti paminklą. Pernai vasarą norėjo iškilmingai jį atidengti, pašventinti, tačiau tam sutrukdė pandemija. Beje, neseniai viena nauja gyvenamųjų namų kvartalo Kluonaliuose gatvių buvo pavadinta Jurgio Ožeraičio vardu.

Pati išgyveno netektis

Vilniuje didžiąją gyvenimo dalį praleidusi J. F. Ožeraitytė-Stankevičienė – pedagogė, įdėjusi daug pastangų sostinėje įkuriant pirmąjį katalikišką vaikų darželį, dirbusi jo vedėja. Ji – 6 poezijos knygų autorė. Meilė gimtajai Kretingai, pokario šeimos išgyvenimai, netektys ir viltys atsispindi moters poetinėje kūryboje. Ji dar kuria ir dainas, muziką jos žodžiais yra parašęs garsus šalies kompozitorius Jurgis Gaižauskas.

Vasaromis Kretingoje, nors čia – vaikystės ir jaunystės takai, brangių žmonių kapai, J. F. Ožeraitytė-Stankevičienė vis retesnė viešnia. „Pajūrio naujienoms“ anksčiau ji yra sakiusi, kad besilankant kaskart atgyja skaudūs prisiminimai, kai pačiai teko išgyventi tėvų netektį ir patirti svetimų žmonių prieglobstį.

Jos tėvas Jurgis Ožeraitis, žymus mūsų krašto partizanas – „Kardo“ rinktinės vadas, buvo ištremtas ir nukankintas Buchta Vanino lageryje, netoli Sachalino. Konkrečiai apie jo žūtį duktė sužinojo tik Lietuvai tapus nepriklausoma. Po mirties jam suteiktas majoro laipsnis, buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Juditos motina Felicija taip pat kalėjo Jajos lageryje, prie Baikalo, todėl ją užaugino svetimi žmonės – Marijona ir Kazimieras Kairiai iš Kvecių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas