– Mano gyvenimas nėra skurdus, aš nieko neatsisakau. Bet nemalonu, kad kainos darosi nežmoniškai didelės, jaučiasi, kad jau dabar parduotuvėse mažiau pirkėjų. Jaunesni žmonės dar užsidirbs, bet kai kuriuos mažas pensijas gaunančius senjorus ateitis gąsdina.
Tamara ŽEBRAUSKIENĖ:
– Taip, kainos padidėjo, bet kodėl turėčiau varžyti save – kur nors nevažiuoti, jeigu noriu, arba ko nepirkti, jeigu reikia? Kol kas nėra taip blogai, gyventi galima, ir aš apskritai nesu linkusi dejuoti. O kaip bus ateityje, laikas parodys.
Petras MATAŽINSKAS:
– Liūdni reikalai, kainos kaip ant mielių pučiasi ir dar, kaip sako, neaišku, kada sustos. Ypač brangus kuras, o pavažiavai truputį – kitą dieną jau ir vėl įsipilti reikia. Maisto kainos irgi neregėtų aukštumų. Bet vis tiek ir važiuoju, ir produktus perku – nevalgęs nebūsi, be sviesto ir be duonos negyvensi.
Žydrūnas SIAURUSEVIČIUS:
– Gyvenu Anglijoje, galiu palyginti: prieš kokius 5-erius metus ten daugelio prekių kainos buvo mažesnės negu Lietuvoje. O dabar, žiūriu, susivienodino, tik, ko gero, atlyginimai – ne. Penktadienį po atostogų skrendu atgal, lauktuvių iš Lietuvos nevešiu – pilna lietuviškų parduotuvių, už tiek pat Anglijoje galima visko to paties nusipirkti.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
