Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Pienės fotografijos – lyg plevenanti gamtos muzika

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2022-05-13
Rasa Lapienė atviravo, kad fotografuoti jai – maloniausios širdžiai polėkis, išvien su muzika geriausiai užpildantis jos esybę.

Vakar Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje atidaryta kretingiškės kūrėjos – fotomenininkės, giesmių autorės, poetinio žodžio meistrės – Rasos Lapienės, viešojoje erdvėje labiau žinomos Pienės slapyvardžiu, fotografijos paroda „Flora šypsosi lėtai“. Augmenijos fragmentai, atskiros gamtos detalės 15-je nuotraukų – lyg slėpiningas vaizdų plevenimas, skambant muzikai, pagautas budrios ir pastabios menininkės akies.

Per fragmentus – kūrinijos esmė

„Pasaulis, į kurį vieną dieną atėjome, Kūrėjo mums duotas. Jis – iš daugybės fragmentų sudėliotas į tobulą visumą. Ir tas pasaulio visumos matymas atskiruose jo fragmentuose yra nepaliaujamas stebėjimosi, nuostabos ir dėkojimo procesas. Iš to man ir kyla stiprus poreikis fiksuoti akimirkos grožį, parodyti jį tiems, kurie nejučiomis pro jį prabėga. Stebint tylųjį floros pasaulį, nurimsta vidinis lėkimas, imi tarsi pro visus paviršius įžvelgti kūrinijos esmę. Ateina asmeninis egzistencinės prasmės suvokimas“, – taip savo parodą apibūdino menininkė.

Fotografuoti, juokėsi Rasa Pienė, jai – kaip liga, arba atvirkščiai – terapija. Ji negalinti ramiai praeiti pro augalus ne tik pajūrio kopose, laukuose, miške ar vaikščiodama miesto „paprūdžiais“, bet ir nuosavame darže. Anot jos, svarbu pirmiausia pamatyti širdimi, o po to fiksuoti akimi.

„Pažiūrėkit, koks krapo grožis, kai pažvelgi į jį akylai. Arba vėjy linguojančios smilgos. Virvę apsivijęs ūglio ūsas. Visa tai nepakartojama. Natūralus grožis. Tačiau reikia ne vien pagauti akimirką, bet tam, kad išryškėtų vaizdo esmė, ir pasėdėti prie fotoprogramos: kažką paryškinti, o tai, ko nereikia, nutrinti. Tada pasimato vaizdas – galbūt vos multimilijardinė kūrinijos fragmento dalis, bet nuotraukoje sufokusuota visa jos esmė“, – vaizdingai apie savo darbus, sukurtus per pastaruosius 5-erius metus, tačiau į parodą atrinktus pačiai labiausiai patinkančius, pasakojo Pienė.

Mokosi iš gamtos ir kolegų

Parodos atidarymą lydėjo pačios Pienės sukurta muzika, tarsi nuplevenusi viršum įrėmintų, kaip pati autorė įvardijo, besišypsančios floros vaizdų.

„Džiaugiuosi, kad galiu dalintis su žmonėmis savo kūryba – fotografija ir muzika. Gal atrodys, kad giriuosi, bet tai, kad mano nuotraukose vaizdai tarytum dainuoja, pastebėjo ir garsus šalies fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Sakė, kad mano nuotraukos – labai muzikalios. Skatino ir toliau daryti tai, ką darau. Susidraugavome, vykau pas jį į svečius. Man šis įžymaus menininko paskatinimas yra labai svarbus, nes nesu fotografijos profesionalė, pati mokausi iš gamtos, iš savęs, iš draugų. Dalijamės socialiniuose tinkluose, daug patarimų gaunu iš bičiulio architekto Gintauto Survilos, kuris yra Lietuvos fotomenininkų ir dailininkų sąjungų narys“, – kalbėjo parodos autorė.

Kretingos bažnyčios chorvedė ir Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyriaus muzikos pedagogė, giesmių kūrėja R. Lapienė, savyje slypėjusius kūrybos klodus atvėrusi fotografijai, kiekvieną užfiksuotą vaizdą dar geba įvilkti į gilią, jį sustiprinančią mintį. „Pagaliau darau tai, ką tikrai noriu, ką mėgau nuo vaikystės ir seniai brandinau savyje – fotografuoju“, – džiūgavo menininkė.

Kretingiškės menininkės Pienės darbai – lengvi tarsi vėjo nešami pienės pūkai.

Vaizdus lydi mintys ir žodžiai

Ir dar daugiau – Rasa lengvai valdo ir poetinį žodį. Socialiniuose tinkluose jos fotografijas dažnai palydi ir žodinis minties blyksnis.

„Per fotoobjektyvą pamatau vaizdą, ir mintys rimuojasi pačios. Savaime išeina iš gilumos, abi – nuotrauka ir mintis – viena kitą papildo ir sustiprina, lyg dvi paralelės, jų sintezė“, – kūrėja tikino, kad išvien su pamatytu vaizdu dažnai gimstančias mintis ji paverčianti žodine refleksija. Ši būnanti lengva, tarsi vėjo nupučiama rasa, iškritusi ant pienės. Galbūt dėl to gebėjimo pagauti akimirką, lengvai ją palaikyti ir paleisti bendraminčių ir buvusi praminta – tiesiog Piene. Šis pseudonimas prilipęs taip, kad šiandieną dauguma jos kūryba besigėrinčių kretingiškių kitaip jos nė nebevadina.

Tačiau šiuokart jos nuotraukos – nepalydėtos žodžių. „Tegul žmonės patys mąsto, tegul vaizdai jiems sukelia jų minčių tėkmę... Nenoriu jiems primesti savų“, – atviravo autorė.

Paroda „Flora šypsosi lėtai“ – jau ketvirtoji menininkės personalinė paroda, surengta Kretingos miesto viešosiose erdvėse – arbatinėje „Špitolė“, Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje, Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, rajono Kultūros centre: 2004 m. „Ruduo – mano mylimasis“, 2016 m. – „Šviesa paraštėse“, 2020 m. – „Erdvėjimas“.

R. Lapienė yra išleidusi 5 kompaktines savo įrašytų giesmių plokšteles, vieną jų, pavadintą „Malonės vėjas“, – dvigubą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas