Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 70 %
Apklausa

Ar visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų būti prilyginami politinėms partijoms?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Prižiūrėti rankomis prisukamą senąjį bažnyčios laikrodį patikėta Palangos bažnyčios zakristijonui Alfredui Umbrasui.

Mūrinę Palangos bažnyčią suprojektavo žydų kilmės švedų architektas K. E. Strandmanas. Jis taip pat – Salantų bažnyčios ir Tiškevičių koplyčios senosiose miesto kapinėse projektų autorius.

Prieš Naujuosius laikrodžiai skaičiuoja besibaigiančių metų tėkmę, o jų dūžiai nuteikia viltingai sutikti dar vienus gyvenimo padovanotus metus. Palangos bažnyčios laikrodis, pasak jį prižiūrinčio šios bažnyčios zakristijono Alfredo Umbraso, bokšte sumontuotas 1931-aisiais, kitąmet taip pat skaičiuos 91-ius savo gyvavimo metus. Laikrodį prisuka rankomis Aprodęs bažnyčią, A. Umbrasas pakvietė palypėti į bokšto apžvalgos aikštelę, renovuotą prieš 4-erius metus, kur pusiaukelėje iš gotikos rožės formos spalvoto vitražo sklindančios šviesos apšviestas stiklinėje spintoje saugomas senasis laikrodis. Zakristijonas apie jį pasakojo su meile, tarsi apie gyvą organizmą Šį, Berlyne, „Rochlitz“ fabrike, tarpukariu pagamintą laikrodį vyras rankomis prisuka kas tris paras – pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Jo krumpliaračius sykį per mėnesį sutepa grafitiniu tepalu. „Laikrodis labai tiksliai rodo laiką nuo to meto, kai 1931-ųjų spalio 26-ąją buvo sumontuotas šioje bažnyčioje. Švytuoklės mechanizmas yra reguliuojamas: kai laikrodis skuba, atlaisvinamas, o kai vėluoja – prisukamas. Apie 25 kg sveriančiais svarmenimis reguliuojama sukamoji laikrodžio jėga“, – A. Umbrasas parodė, kaip veikia šio masyvaus laikrodžio mechanizmas. Kol laikrodis nebuvo išoriškai apsaugotas stiklinėje spintoje, sykį atsitikę taip, kad užvestas laikrodis sustojęs: „Akylai apžiūrėjau jį – ogi, pasirodo, jame įstrigęs balandžio kiaušinis. Pakraigėje perėdavo balandžiai, tai jų „dovana“ sustabdė laiką“, – juokavo pašnekovas. Laikrodžio mechanizmas jau buvo kapitaliai remontuotas, tačiau per laiką sudyla kai kurios detalės. Tuomet tenka kviesti meistrus laikrodininkus: anksčiau atvykdavo garbaus amžiaus meistras iš Vilniaus, dabar talkina palangiškis Alfredas Sinkevičius.

Raudonos plytos pagamintos grafų Tiškevičių plytinėje.

Senaisiais varpais nebeskambinama. Centre – pats seniausias varpas iš pirmosios medinės Palangos bažnyčios.

Varpai – kaip žmonės

Anksčiau laikrodžio mechanizmas buvo susietas su vienu iš keturių – didžiuoju, 1 toną sveriančiu, – varpų bažnyčios bokšte. Šis varpas buvo išlietas Rygoje 1875 metais. „Pažiūrėkit, varpai – tarsi žmonės: jų balsai – skirtingi, kiekvienas turi liežuvį, galvą, liemenį. Ir vardus, kurie įprastai įspaudžiami ant jų, taip pat – jų fundatorių vardai, pavardės“, – pasakojo A. Umbrasas. Dabar istoriniais varpais Palangos bažnyčioje nebeskambinama, prieš kelerius metus pradėti naudoti elektroniniai varpai.

Varpus ir laikrodį galima pamatyti iš šiuolaikiškos apžvalgos aikštelės, kurios renovacija kainavo 150 tūkst. Eur. Ji įrengta 21 m aukštyje, prilygstančiam 7-am daugiabučio aukštui. Pro žiūronus galima pamatyti ne vien jūrą už 800 m, bet ir – Vydmantų vėjo malūnus ir Kretingos miesto vaizdą su bažnyčia, grūdų įmone.

Dievo Motina iš Palangos parko lurdo po karo saugoma bažnyčioje.

Centriniame altoriuje įmontuota Čenstachovos Dievo Motinos paveikslo kopija.

Seniausiam varpui – 400 metų

Iš keturių šios šventovės varpų pats seniausias yra dar XVII a. išlietas varpas, skambantis skirtingai negu vėlesnių laikotarpių varpai, – paskambinęs tuo leido įsitikinti zakristijonas. Šis varpas, A. Umbraso žodžiais, per Pirmąjį pasaulinį karą buvo vokiečių išvežtas, tačiau didelėmis pastangomis atgautas ir sugrąžintas į bažnyčią.

Šis 400 metų senasis varpas išlikęs iš senosios medinės varpinės, buvusios šalia medinės bažnyčios dabartinės mūrinės vietoje. Pirmoji bažnyčia buvusi pastatyta dar XVI a., antroji – XVIII a., o dabartinė mūrinė – pagal žydų kilmės vokiečių architekto Karlo Eduardo Strandmano, Lietuvoje suprojektavusio apie 30 bažnyčių, tarp jų – ir Salantų, Švėkšnos, taip pat grafų Tiškevičių koplyčią Kretingos senosiose kapinėse projektą. Ši neogotikinė bažnyčia buvo pastatyta 1897–1907 m.

Dabartinės bažnyčios statybą rėmė grafai Tiškevičiai, plytos buvo gabenamos iš jų plytinės, veikusios Vilimiškėse. Todėl ir gatvė Palangoje, kuria anuomet buvo vežamos plytos, dabar pavadinta Plytų gatve. Statybai panaudota 18 skirtingų profilių plytų.

Bažnyčios statyba rūpinosi prelatas Juozapas Šniukšta: centrinis altorius sukurtas iš baltojo Tulūzos marmuro, vitražai – Krokuvos meistrų kūryba.

Centriniame altoriuje sumontuotas Madonos su Kūdikiu paveikslas, tai – 400 m. senumo Čenstachovos bažnyčios Lenkijoje paveikslo kopija. Pasak A. Umbraso, grafienė Antanina Tiškevičienė, lankydamasi toje bažnyčioje, labai norėjo, kad toks pat paveikslas papuoštų ir Palangos bažnyčią.

Šoniniai altoriai skirti šventiesiems: kairėje – šv. Rokui, dešinėje – šv. Antanui. Pasak A. Umbraso, šv. Roko, kuris gyveno kaip atsiskyrėlis, skulptūrėlė išsaugota dar iš XVIII a. statytos Palangos bažnyčios.

Priešingame kampe, netoli šv. Antano altoriaus, saugoma Dievo Motinos Marijos skulptūra. „Ji yra autentiška iš Palangos lurdo grotos, pastatytos 1912 m. Kai 1945 m. užėjo sovietai, palangiškiai, bijodami, kad skulptūrą gali sunaikinti, atgabeno ją į bažnyčią, o lurde pastatė šios kopiją“, – pasakojo bažnyčios zakristijonas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas