Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 28 %
Naktį1°C debesuotumas 9 %
Apklausa

Ar reiktų į privalomąją karo tarnybą šaukti ir merginas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
„Kultūrą sunku įdėti į žodžius. Gali ja grožėtis, gerbti. Ji į tave kažką įdeda“, – teigė japonologijos studijas pasirinkusi Iveta Strakšaitė.

Kretingiškė pirmakursė Iveta Strakšaitė studijuoja japonologiją Vilniaus universitete. Ją itin domina japonų kultūra, jos išskirtiniai bruožai. Taip pat mergina yra dalyvavusi folkloro veikloje, lankiusi teatro studiją, tad šios sritys jai – labai artimos.

Pasak Ivetos, kai teko rinktis studijas, apsispręsti buvo sunku. Norėjosi studijuoti mėgstamą dalyką. Merginą sudomino japonologija, nes rytų kultūra jai buvo įdomi ir seniau. „Ši sritis išskirtinė kalba. Kitoks etiketas, kitoks gyvenimo būdas, kalba – visiškai naujas dalykas. Nors sunku, bet jaučiuosi savo srity“, – tikino studentė.

Pirmame kurse didelę paskaitų dalį sudaro gramatika. Ji įdomi, nes viskas kitaip. Merginai ypač patinka japonų tyrimų paskaita. Per ją pristatoma tam tikra tema, pavyzdžiui, japonų vabalai, bonsai, ikebana, japonų verslai, šventės. Taip pat ji labai laukia istorijos, religijos, kurių mokysis pasibaigus semestrui.

Studijos Ivetai labai patinka. Jai įdomi japonų rašyba, kuri visiškai kitokia negu lietuvių, nes japonų kalboje yra daug simbolių. Ivetą ypač domina nauji faktai. „Pavyzdžiui, japonai neteisia girto žmogaus, nes tiki, kad girto žmogaus lūpomis kalba dievai. Kadangi japonai – budistai, jie negali valgyti mėsos, bet vis tiek valgo, tad ją vadina įvairiais slaptažodžiais. Jaunesnis žmogus su vyresniu sveikinasi pilna fraze, vyresnis atsako trumpai. Yra labai daug būdų atsiprašyti. Pavyzdžiui, kai į tave atsitrenkia, atsiprašoma vienaip, kai užmina ant kojos, kitaip, kiekvienai situacijai yra po atskirą žodį. Ypatingos ir japonų šventės: Sakurų žydėjimas, diena, kai klausomasi vabalų“, – dalijosi pašnekovė.

Japonų kultūra labai estetiška. Ivetą žavi minimalizmas, jų vertybės – santūrumas, kantrumas, įdomūs tradiciniai rūbai, arbatos gėrimo ceremonijos, itin akcentuojamos detalės. „Vis tik vasarą Japonijoje karšta, bankomatai neveikia savaitgaliais, dažniausiai mokama grynais pinigais, taip pat japonai stato tarakonams namukus, tad yra nemažai keistų dalykų. Svarbu suvokti, kad Japonija nėra tobula šalis. Daugelis į Azijos šalis žiūri kaip į kažką keisto, tačiau pamiršta, kad ir šios valstybės susiduria su sunkumais, turi pliusų ir minusų. Studijos į šias šalis padeda pažvelgti tikroviškai, tarsi nuima rožinius akinius. Tik svarbu į viską žiūrėti pagarbiai“, – teigė I. Strakšaitė.

Pasak pirmakursės, dažniausias galimas darbas baigus studijas – dirbti ambasadoje arba vertėjauti. „Bet viena dėstytoja teigė, kad galim dirbti, ką norim, juk galimybių – kur kas daugiau. Galbūt norėčiau mokyti japonų kalbos. Smagu būtų vesti tokius kursus, kur žmonės norėtų mokytis patys, tuomet jie būtų motyvuoti“, – apie ateitį svarstė pašnekovė. Iveta tikisi pasinaudoti mainų programa ir išvykti į užsienį, ko gero, trečiame kurse, nes, pasak jos, viena yra išmokti teoriškai, kita – pritaikyti praktiškai.

Dalyvaudavo veiklose

Iveta mokykloje lankė teatro studiją. Užsiėmimai sumažino baimę kalbėti viešai, išmokė kalbėti garsiau, suvaldyti balsą, tai padeda ir per pristatymus universitete, taip pat padėjo tapti kūrybiškesnei. „Būdavo, kad iš trijų žodžių turėdavom sukruti spektaklį. Jie būdavo banalūs, kartais juokingi, bet padėdavo išvystyti kažką daugiau“, – tvirtino Iveta.

I. Strakšaitei giliai į atmintį įsirėžė teatro dienos. Jų metu tekdavo sukurti spektaklių iš etiudų, vėliau juos parodyti žiūrovams. Taip pat reikėjo paruošti dekoracijas. „Gera pavargti nuo darbo, kuris patinka. Taip pat būdavo smagios ir paros su teatru. Atvykdavo režisierių, jie pasidalindavo mintimis. Buvo praktika, reikėjo sukurti spektaklį grupėse. Žiūrėdavome senus filmus“, – prisiminė mergina.

Iveta, mokydamasi mokykloje, taip pat dalyvavo folkloro veikloje. Anot jos, iš pradžių visi dainavo tyliai, paskui dainuoti tapo drąsiau. „Lyrinės dainos liūdnos, gilios. Dažnai dainuojant kaupiasi ašaros. Dainuojant kolektyve jaučiasi bendrystė. Klausaisi ir tarsi kitur iškeliauji. O kai išgirsti liaudies dainą ir ją žinai – nepakartojamas jausmas“, – tikino pašnekovė.

Taip pat jai įdomūs ir folkloro šokiai. Visi maloniai kviečia dalyvauti, net ir nemokėdami išmoksta šokti. Folklore svarbūs ir tradiciniai rūbai. „Paimi prijuostę, sijoną, marškinius, žinai kiekvieną detalę. Tokius dalykus išmanyti – nuostabus jausmas. Pamatęs drabužius, atskiri, kurio jie etnografinio regiono, tai labai smagu“, – tvirtino mergina. Su folkloro kolektyvu Iveta dažnai dalyvaudavo renginiuose Kretingoje per šventes. Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją vykdavo dainos, šokiai. Kartą juos pakvietė pristatyti žemaitiškus valgius, kelios būrelio narės atsivežė pačių daryto kastinio. Taip pat vykdavo į bibliotekas, padainuodavo. Kartais klausytojai susigraudindavo. „Unikalu, kad mūsų folkloras jaunas. Žmonės džiaugiasi, kad ir jaunimas tuo domisi. Kažkodėl tarp jaunimo folkloras yra „tabu“, bet norėtųsi, kad jauni žmonės atsikratytų šios nuomonės ir pabandytų. Juk viskas nuoširdu, paprasta, lietuviška. Ypač jaučiasi patriotiškumas“, – atviravo Iveta.

Kultūra – neatsiejama gyvenimo dalis

„Jaunas žmogus negali savęs pažinti be kultūros, nes ji padeda dvasiškai tobulėti. Įdomiau bendrauti su žmogumi, besidominčiu kultūra. Sunku žodžiais nusakyti, ką suteikia kultūra, nes ją sunku apibūdinti žodžiais. Gali ja grožėtis, gerbti. Ji į tave kažką įdeda“, – teigė Iveta, akcentuodama, kad nuo mažens būrelius lankantys vaikai vėliau domisi įvairiais renginiais, eina į meno galerijas.

Užsienio kultūra domėtis taip pat svarbu. „Tai padeda suprasti, kas vyksta aplink tave. Dažnai susitinkam su kitos kultūros žmonėmis, ypač Vilniuje. Reikia bent šiek tiek pažinti jų kultūrą, gamtą, religiją, kad jų neįžeistum, kad būtų apie ką pasikalbėti. Svarbu neužsidaryti savyje, būti atviram kitoms kultūroms. Reikia matyti ir žmogų, kaip asmenybę, ir jo kultūrą“, – mąstė I. Strakšaitė.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas