Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 2 %
Naktį-3°C debesuotumas 25 %
Komentarų topas

Ar akmuo tikrai saugo knygnešio atminimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Ką pasakoja daiktai
  • 2021-11-26
Tikėti legenda apie knygnešį, ar – ne, tačiau vienuolyno tvoros kampe įmūrytas akmuo su iškaltu kryžiumi išsiskiria iš kitų ir dydžiu, ir forma.

Akylesni kretingiškiai, eidami į bažnyčią palei pranciškonų vienuolyną juosiančią tvorą, už Turizmo informacijos centro, priešais taktilinį žemėlapį, pastebi įmūrytą masyvų akmenį su iškaltu kryžiumi. Legenda, kas žino – o gal ir tikras įvykis – pasakoja, kad šis akmuo buvo skirtas pagerbti prie jo žuvusio knygnešio atminimą.

Pasakojimą išgirdo iš mokytojos

Po Kretingą svečius ir kretingiškius, norinčius pažinti savąjį kraštą, lydinti gidė muziejininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė tvirtino pasakojimą apie šį akmenį ir su juos susijusią knygnešio istoriją išgirdusi dar besimokydama Pranciškonų gimnazijoje iš pedagogės Virginijos Rudavičienės.

„Mokytoja mokėdavo labai vaizdžiai pasakoti, o aš godžiai gaudžiau pasakojimus, susijusius su mūsų miesto istorija. Ji pasakojo iš senų kretingiškių girdėjusi, kad būtent ant to akmens, gulėjusio pranciškonų vienuolyno kiemelyje, buvo rastas sukniubęs nukraujavęs knygnešys, kurio vardas šiandieną nežinomas“, – kalbėjo D. Jomantaitė-Jonaitienė.

Pasakojama, kad vienuolyno sode buvusi sukrauta akmenų krūva, kurioje knygnešys ir slėpdavęs per Prūsijos sieną pergabentas ir parapijoje platintas slaptas lietuviškas knygas. Žuvęs knygnešys buvęs palaidotas kapinėse, bet nežinomas meistras iš pagarbos jam už jo pasiaukojimą ant vieno slėptuvės akmenų iškalęs kryžių.

Tą akmenį su kryžiumi žmonės išsaugoję. Bet, sovietmečiu naujai mūrijant vienuolyno tvorą, ir perkeliant Kretingos muziejų iš raudonplyčio mūrinuko Kęstučio gatvėje į vienuolyno rūmus, senieji meistrai neva prisiminę tą akmenį ir įmūriję į tvorą.

Knygnešiams atminti – koplytstulpis

„Tikra ši istorija ar ne, šiandien sužinoti sunku. Kai vedu ekskursijas, dažnas kretingiškis nustemba: sako, šitiek metų praeinu pro tą akmenį, bet nepastebėjau, kad tvoroje jis – kitoks“, – sakė gidė muziejininkė.

Jos žodžiais, labai simboliška šio akmens sąsaja su tautodailininko Raimundo Puškoriaus išdrožtu koplytstulpiu „Kretingos knygnešiams ir daraktoriams“, pastatytu kitapus vienuolyno teritorijos. Skulptūra stovi tarp dviejų kultūros židinių – Kretingos rajono kultūros centro ir Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos, statmenai vienuolynui ir gimnazijai, iš kurių sklido ir tebesklinda lietuvybės šviesa.

Paklaustas, ar žinojęs šią istoriją ir galbūt su ja susiejęs savo kūrinį, tautodailininkas R. Puškorius buvo atviras: „Jokiomis legendomis nesirėmiau, o šios ligi šiol nė nežinojau. Kai 2004-aisiais kūriau skulptūrą, pasitelkiau savo fantaziją. Žinojau tik temą – ji skirta knygnešystei, kai UNESCO šį reiškinį įvertino kaip unikalų ir neturintį atitikmens. Sugalvojau pavaizduoti knygnešį, su knygų maišeliu einantį per sieną, kurią simbolizavo sutraukytos vielos – lyg knygnešys laimi laisvės kovą už lietuvišką spaudą.“

Knygnešių nereikėtų idealizuoti

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas taip pat sakė nežinąs nei šio akmens istorijos, nei istorijos apie kritusį knygnešį. Jo žiniomis, knygos dažniausiai būdavo slepiamos ūkiniuose pastatuose, tvartuose, kur gyvuliai, mėšlas ir žandarai dėl smarvės nenorėdavo užsibūti atlikdami kratas.

„Knygnešių nereikėtų idealizuoti, jie tiesiog dirbo savo darbą: gabendavo per sieną prekes, o išvien – ir draudžiamą literatūrą. Tai buvo juodas darbas: reikėdavo išžvalgyti teritoriją, papirkti sargybą, ir šiam organizuotam darbui reikėjo nemažai lėšų. Žinoma, kad prie knygnešių veiklos prisidėjo, lėšų skyrė ir vyskupas Motiejus Valančius“, – pasakojo J. Kanarskas.

Jis tęsė mintį, kad, gyvenant pasienio zonoje, mūsų krašte knygnešių turėjo būti labai daug: „Visų jų vardų nė nežinome, sužinodavome tik tuos, kuriuos areštuodavo, kiti papirkdavo sargybinius“, – akcentavo istorikas.

Tarpukariu buvo renkama medžiaga apie knygnešius, ji suguldyta Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus sudarytame leidinyje „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Pagal šį leidinį mūsų krašte savo veikla išgarsėjo Juozas Stropus iš Nasrėnų, Aleksandras Bendikas iš Salantų ir Jurgis Gudas, Kretingos garbės pilietis, vokiečių sušaudytas 1941-aisiais Kvecių miške.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas