|
|
|
Gražino Italijos gražuoles, įamžino jų pasirodymą
Kasmet Italijoje rengiamas grožio konkursas „Miss Blumare“, arba „Miss Žydroji jūra“, kretingiškiams Linai Žilytei-Ganusauskienei ir jos vyrui Andriui Ganusauskui – ne tik darbas ir tam tikra pramoga, bet ir galimybė pasitikrinti savo jėgas, įsivertinti sukauptą patirtį ir žinias tose srityse, kuriose sutuoktiniai dirba jau per 20 metų: Lina – vizažistė, Andrius – videografas, ir kiekvienas jų savo darbe siekia maksimalaus tobulumo. Kartu su L. Žilyte-Ganusauskiene ir A. Ganusausku į Italiją ir ten rengiamą grožio konkursą buvo išvykęs ir klaipėdietis profesionalus fotografas Adomas Tirkšliūnas, o Italijoje šios komandos darbe dalyvavo ir Stefano Gnata – vaikinas, kuris Andrių vadina savo mokytoju ir kuris tik patvirtino posakį, koks vis dėlto mažas pasaulis. „Stefano Andrių susirado per socialinius tinklus: jam patiko mano vyro darbai ir jis pasiprašė būti pamokytas. Pasmalsavau, ogi žiūriu, kad Stefano – prieš keliolika metų iš Kretingos į Italiją išvažiavusios kretingiškės Eglės, kuri dainavo mano tėvo Aloyzo Žilio vadovaujamame chore, sūnus“, – apie netikėtą pažintį kalbėjo L. Žilytė-Ganusauskienė. Kasmetinis gražuolių konkursas „Miss Blumare“ vyko iki 5 tūkst. keleivių talpinančiame kruiziniame laive „MSC Seashore“, ir kretingiškių sutuoktinių pora jame dalyvavo penktą kartą. „Viskas prasidėjo nuo Andriaus, kai jis gavo kvietimą dirbti šiame konkurse kaip videografas, o kai konkurso rengėjai pamatė, ir ką aš veikiu – pakvietė gražinti konkurso dalyves, – L. Žilytė-Ganusauskienė pripažino, kad konkurse dirbti nėra lengva – reikia dirbti greitai, kokybiškai, šiuolaikiškai, dar – ir įtikti gražuolės titulo siekiančioms dalyvėms.
Kretingiškė vizažistė neslėpė: prie jos darbo kambario laive nesyk rikiavosi eilutė, o vienądien teko makiažą atlikti 20-iai merginų. „Buvo labai sunku, nes tas, kas su tuo susiduria, žino, kad per dieną ir 10 makiažų yra daug, juolab kad ir pati privalau atrodyti tik gerai, nes tokiuose konkursuose – daug rėmėjų, norinčių save reklamuoti firmų – nuo džinsų iki sportinės aprangos, nuo papuošalų iki kosmetikos, ir visur esi šalia konkursančių, kartu su jomis tarsi tampi reklaminiu veidu“, – savo darbą ir jį supančią aplinką apibūdino moteris. Apskritai į savo veiklą L. Žilytė-Ganusauskienė žiūri kaip į pomėgį, malonumą ir kūrybą. Nuo mažens piešusi, bet pasukusi į muziką, ji ir šiandien tapo įvairia technika, ir tai jai – meditacija ir atsipalaidavimas. Vizažo ji specialiai nesimokė – moters teigimu, viskas – iš prigimties, o specialių dalykų, žinių įgijo dalyvaudama įvairiuose seminaruose. „Tai, ką darau, be galo patinka. Man vizažas – kaip oras ir vanduo, ir be dabartinės veiklos visiškai neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – kalbėjo vizažo meistrė, kuri į klausimą, kodėl reikia puošti gražuoles, jeigu jos ir taip gražios, maloniai nusijuokė: kuo mergina ar moteris gražesnė, tuo makiažu reikia daugiau atskleisti ir paryškinti – taip yra priimta grožio industrijoje.
Jai paglostė širdį, kad grožio konkurso dalyvės rikiavosi į eilę prie Linos darbo kambario: „Buvo malonu – kad įvertino, kad pamatė, kad pajautė mano išskirtinį braižą. Puošdama merginas, moteris pirmenybę teikiu natūralumui, seku klasikos tendencijas, o pradėjusi dirbti visada pasižiūriu, ką mergina turi gražiausio – akis, lūpas, o gal – skruostikaulius. Man patinka natūraliai išryškinti veido bruožai.“ Dalyvauti tokiuose konkursuose – vadinasi, susidurti ir su tam tikrais iššūkiais: tarkim, į konkursą suvažiuoja skirtingo gymio, skirtingo odos tipo merginos, taigi darbui tenka „pajungti“ visas turimas žinias. „Lietuvaitės labai skiriasi nuo italių, tad pajausti tą skirtingą gymį buvo tikrai įdomu“, – teigė vizažistė. Konkurse su kolegomis dirbęs A. Ganusauskas, beje, pagal išsilavinimą muzikantas ir garso režisierius, suradęs save videografijoje, pasidžiaugė tuo, kad konkurso rengėjai videografams ir fotografams suteikė visišką kūrybinę laisvę, pasitikėjo jų gebėjimais ir žiniomis. „Kasdien – po siužetą ar kelis, kurie atsidurdavo socialiniuose tinkluose. Taip tarsi kūrėme renginio istoriją, kuriai atskleisti kasdien tardavomės, ką darysime, ką užfiksuosime, o nufilmavus dar laukdavo ir montavimo darbai, – A. Ganusauskas neslėpė, kad filmuoti grožio konkursą ir asmenines šventes nėra tas pats, ir kad tai – didžiulis savęs patikrinimas, ėjimas dar didesnio profesionalumo link. – O sulaukus komplimentų iš konkurso organizatorių supranti, kad einama teisinga linkme, kad gebame pasiūlyti kažką naujo ir netikėto.“
Sutuoktinių pastebėjimu, italai – labai sėslūs, pas juos metų metais niekas nesikeičia: „Toks įspūdis, kad jie užmigę ant savo laurų, jiems vis dar atrodo, kad yra patys geriausi. O mes vis dar norime kažko naujo įnešti, vis dar ieškome, kaip atgyti ir atsinaujinti. Ir tai nėra lengva, nes mes grožio industrijos tradicijų kaip ir neturime.“ Iš konkurso, sakė L. Žilytė-Ganusauskienė ir A. Ganusauskas, jie parsivežę daug kūrybinių minčių, pamąstymų, juolab kad ir „Miss Blumare“ – ne kiemo konkursas, o renginys, į kurį suplaukia visų regionų atstovės, prieš tai praėjusios atranką savame krašte. „Vaizdo ir fotografijos pasaulis vystosi nenusakomais tempais, keičiasi technika, formatas, tenka taikytis prie naujausių tendencijų, vaizdo siužetai labai stipriai evoliucionuoja – per kelias sekundes reikia parodyti taip, kad sudomintum potencialų žiūrovą, tačiau vieno dalyko niekas nepakeis – tai žmogaus kūrybinio prado“, – įsitikinęs Andrius. Kretingiškiai ir jų kolega iš Klaipėdos buvo vieninteliai iš Lietuvos, ir konkurso organizatoriai, dėkodami už darbą, mūsų šalies vardą paminėjo prieš didžiulę dalyvių ir žiūrovų minią.
|
|
