Gamtos sukurtas grožis išlieka darbėniškio kūriniuose

Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekos Darbėnų filiale surengta pirmoji darbėniškio Eugenijaus Rupšo medžio darbų paroda. Joje eksponuojami 26 darbai. Sulaukęs darbėniškių dėmesio, autorius žada ją papildyti naujais eksponatais.

Eugenijus Rupšas, trisdešimt metų kūręs tik sau ir draugams, nusprendė surengti pirmąją savo darbų parodą.

Pasak Darbėnų filialo vyr. bibliotekininkės Danutės Paulikienės, mintis suorganizuoti E.Rupšo darbų parodą kilo, bibliotekoje surengus tautodailininko Adolfo Viluckio parodą. Jos pasižiūrėti buvo atėjęs ir E.Rupšas. Tada jį ir pavyko prikalbinti surengti parodą.

Pasak E.Rupšo, jo - geležinkelininko - darbas neturi nieko bendra su pomėgiu. Jis nemano, kad šį pomėgį paveldėjo ir iš savo tėvų.

Pirmą kartą į medžio šaką, kaip į būsimą meno kūrinį, pažvelgė būdamas 22 metų. Grįždamas iš armijos namo, ant kelio rado gulinčią medžio šaką. Ši pasirodė graži ir kažkuo ypatinga, todėl parsinešė namo. Nors nuo to laiko prabėgo trys dešimtmečiai, pomėgis neužgeso. E.Rupšas, turėdamas nors kiek laisvo laiko, traukia į mišką, kur dairosi neįprastos šakos, šaknies ar gumbuoto medžio. Kartais nuo medžio nupjovęs gumbą. Po 3 - 4 metų jis vėl sugrįžta prie to paties medžio nusipjauti ataugusio gumbo, kurio forma primena rėmelius.

- Pasitaiko, kad išėjęs į mišką grybauti namo grįžtu su medžio šaka ir be grybų,- šypsodamasis sakė pašnekovas. Jis įsitikinęs, jog taip laisvalaikį leisti geriau, negu sėdėti prie televizoriaus.

Kai kurie darbai padaryti iš juodojo ąžuolo. Ąžuolo, pragulėjusio žemėje ne vieną tūkstantmetį, jis rado Darbos upelyje.

E.Rupšas savo darbams naudoja įvairią medieną – drebulę, beržą, pušį.

Suradęs tinkamą medžio šaką ar šaknį, parsineša namo, nuplauna, išdžiovina. Tada žiūri, ką medžio šaka ar gumbas primena, ir ką iš to galima padaryti.

Medžiui apdirbti E.Rupšas naudoja paprastus statybininkų įrankius. Nors, anot pašnekovo, reikėtų įsigyti ir juvelyrų naudojamų įrankių.

Vėliau jis medį šlifuoja, lakuoja vandeniui atspariu laku. Turi ir savo kūrybos paslapčių.

E.Rupšo medžio darbai – iš beržo padarytas stalas, kurio viršus atskleidžia visą šio medžio grožį, gėlių stalelis, žvakidės - originalūs.

Pašnekovas teigė, jog jam labai artima fotomenininko Rimanto Dichavičiaus kūryba. Linijų grakštumą galima įžvelgti ir E.Rupšo darbuose.

Parodos autorius sakė, jog domisi medžio drožyba, tačiau literatūros apie tai daug nerandąs.

E.Rupšas turįs mintį ateityje medžio darbus derinti ir su metalu.

Parodoje eksponuojami ne visi autoriaus darbai. Kai kuriuos jis dovanoja draugams, ir šie iškeliauja į kitus rajonus. Draugai nelieka skolingi – radę įdomesnę šaką, atveža jam.

E.Rupšo darbai - įvairaus dydžio, nuo telpančio ant delno iki 2 metrų aukščio žvakidės.

Pašnekovas pasidžiaugė, jog gyvena ne daugiabutyje, o vienkiemyje. Šlifuojant medį kyla dulkės, lakuojant sklinda kvapai, todėl neturėdamas tinkamų sąlygų negalėtų dirbti. Dabar jo pomėgiui neprieštarauja nei žmona, nei keturios atžalos.

- Įdomu, kas priverčia žmogų pabusti tokiai kūrybai. Žmogui tarsi ima ir išauga trečia akis, ir jis pradeda matyti tai, ko anksčiau nematė,- sakė buvusi E.Rupšos mokytoja Nijolė Pudžmienė, apžiūrinėdama jo darbus. Anot mokytojos, vaikystėje Eugenijus neišsiskyręs iš kitų vaikų, dabar ją stebina savo sugebėjimais.

• Rašyti komentarą (0)