Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 36 %
Naktį7°C debesuotumas 31 %
Apklausa

Ar jus tenkina rajono ir miesto gatvių remonto eiliškumas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kretingiškė 21-erių LMTA kino režisūros studentė Augustė Gerikaitė sukūrė trumpametražį filmą „Legenda apie Petrą“.

Yra žmonių, kurie jau vaikystėje žino, ką gyvenime nori veikti. Tokia yra ir kretingiškė 21-erių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) režisūros antro kurso studentė Augustė Gerikaitė: „Mokydamasi šeštoje klasėje susidomėjau filmais, kinu ir supratau, kad noriu atsidurti kine, jį kurti.“

Bandymų – daug

Kino užuomazgos kretingiškės gyvenime atsirado dar mokykloje: 2016-aisiais ji bandė ieškoti bendraminčių Kretingoje ir sukurti trumpą mėgėjišką filmą, tačiau šios idėjos neįgyvendino. Kiek vėliau ji bandė įkurti nedidelį kino teatrą, tačiau vėl nepasisekė. „Tais metais pavyko suorganizuoti kasmetiniu tapusį renginį „Menų naktis“ Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje“, – apie savo autorinį renginį kalbėjo Augustė.

Mokykliniai bandymai po kurio laiko persikėlė į universitetą. Merginai kilo daugybė su kino industrija susijusių klausimų, į kuriuos ją supantys žmonės nebegalėjo atsakyti. „Man tai atrodė nepaprastai įdomus, stebuklingas dalykas. Kilo begalė klausimų: kaip jie sukuria tokį tikrovišką pasaulį kine? Iš kur atsiranda tokie personažai, kaip pavyzdžiui, Robert Zemeckis filme Forrestas Gumpas, tokie tikri, nuoširdūs? Kaip sukuriamas filmas, kurį žmonės gali 2 valandas, o kartais ir ilgiau, žiūrėti sėdėdami tamsioje kino salėje ir nenuobodžiauti, o kaip tik, priešingai, jame tuo metu gyventi, verkti, juoktis, palaikyti personažus. Kai kilo tiek daug klausimų apie kino kūrimo procesą, kad į juos nebegalėjo atsakyti nei tėvai, nei draugai, tada ir supratau, kad reikia ieškoti informacijos plačiau ir kad noriu studijuoti kiną“, – apie savo pasirinkimą sakė ji.

Stojant į LMTA kino režisūrą yra pakankamai didelė konkurencija, nes stojančiųjų yra kelios dešimtys, o vietų – tik 7. „Iškart po mokyklos neįstojau, bet nepasidaviau – akademija į kino režisūrą studentus priima kas dvejus metus, vadinasi, tiek turėjau ir laisvo laiko“, – sakė A. Gerikaitė.

Fotografuoja gatvėje sutiktus žmones

Neįstojusi į kino režisūrą mergina atrado fotografiją, kurios, kad nešvaistytų laiko, mokėsi Vilniaus profesinėje mokykloje. „Dveji metai prabėgo greitai, o ir po pirmųjų studijų metų pristačiau savo pirmąją juostinės fotografijos parodą „Juodame fone“, – pasiekimus įvardijo Augustė. Paroda buvo surengta 2019 m. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Nuotraukos fotografuotos ant senos sovietinės juostos su Augustės tėčio juostiniu fotoaparatu „Zenit“.

Ir šiandien studentė mėgsta fotografuoti juostiniu fotoaparatu. „Nuotraukos, užfiksuotos juostoje, turi kitokį jausmą, turi gyvumo. Ankščiau mėgau fotografuoti studijoje prie dirbtinio apšvietimo, lempų, bandant statyti tam tikrą nedidelę sceną. Dabar fotografuoju gyvenimą, kas man gražu, kas man įdomu, žmones“, – savo pomėgį apibūdino Augustė, pridūrusi, kad labiausiai mėgsta fotografuoti žmones, sutiktus gatvėje, kasdienybę, gyvenimą.

Kino režisūros studentės Augustės fotografijos

Koks jo bėgimo tikslas

Be fotografijos, kretingiškė buvo pastebėta ir kaip dokumentinio filmo „Legenda apie Petrą“ kūrėja. Per Kretingoje įvykusius apdovanojimus Augustė buvo nominuota kaip Metų jaunimo ambasadorė.

„Legenda apie Petrą“ – tai dokumentinis 8 minučių trukmės filmas apie žmogų-legendą Piotrą Silkiną ir jo nesibaigiantį bėgimą. „Filmas sukurtas naudojant vieną 8 minučių kadrą. Į jį taip pat įtraukiau archyvinių kadrų iš 1000 mylių bėgimo Australijoje“, – įvardijo kūrėja.

Ji pasakojo, kad tai – vieno kadro filmas, kurio pradžioje Piotras įbėga į stadioną, o pabaigoje išbėga: „Per tas 8 minutes matome ne tik Piotrą, bet ir mūsų filmavimo komandą, kuri stengiasi pavyti legendinį, ištvermingiausią planetos bėgiką. Ši juosta yra ne tik apie Piotrą, bet ir apie dokumentinio kino kūrėjus, kurie iš visų jėgų stengiasi sukurti filmą apie savo pasirinktą žmogų. Šiame filme norėjau sukurti tarsi mitą, legendą, kad Piotras niekada nesustojo ir niekada nesustos bėgęs ir kad tai yra vienintelis kadras, kuriame mums pavyko jį pagauti, užfiksuoti.“

Sukurti trumpametražį filmą apie Kretingos legendinį bėgiką studentei kilo mintis akademijoje gavus užduotį „dokumentinis portretas“, kuomet reikėjo sukurti trumpą dokumentinį portretą apie pasirinktą žmogų. „Man kilo idėja kurti apie Piotrą Silkiną ir jo nesibaigiantį bėgimą. Taip pat žiemą nebuvau mačiusi jo bėgant, bet draugė užsiminė apie jį ir pagalvojau, kad tai yra žmogus, kuriuo Kretinga turi didžiuotis ir apie kurį turi sužinoti pasaulis, – kalbėjo idėjos autorė. – Aš nuo pat mažens matydavau jį bėgantį Kretingoje, niekada nežinojau, nei kur, nei kodėl bėga, bet žinojau, kad tai – Piotras Silkinas. Niekada nemačiau jo sustojusio, o, jei ir būčiau pamačiusi, turbūt nebūčiau pažinusi – iš to ir gimė filmo koncepcija. Pasidarė įdomu sužinoti, koks tai žmogus ir koks jo bėgimo tikslas.“

Filmas buvo kuriamas pusę metų – nuo komandos surinkimo, idėjos, koncepcijos kūrimo, žmogaus kalbinimo, filmavimo, rašymo, montavimo ir t.t. Komandoje dirbo 6 žmonės.

Išsiskyrė neįprastu stiliumi

Šis filmas, anot kūrėjos, išskirtinis savo neįprastu stiliumi ir konceptu. „Kadangi mes neslėpėme savęs – filmavimo komandos – ir rodome visą savo bandymo pagauti legendinį bėgiką procesą, girdisi mūsų balsai, pokalbiai, kvėpavimas, matomės patys ekrane“, – teigė Augustė.

Kretingiškė šią dokumentiką labiau įvardija kaip eksperimentinę dėl savo išskirtinumo. „Stengiausi su Piotru ir jo žmona bendrauti gyvai arba telefonu. Komandoje, kadangi joje daugiau buvo ne kretingiškių, pasakojau jiems tai, ką pati sužinojau apie Piotrą, skatinau skaityti straipsnius ir knygą apie jį, kad suprastume, kokia tai asmenybė“, – mergina atskleidė, kaip rinko faktus apie filmo herojų.

Kol kas šis trumpametražis filmas parodytas tik akademijoje. „Šiuo metu filmą pateikėme keliems studentiškų filmų festivaliams Europoje, įdomu, ar šis filmas bus atrinktas dėl savo neįprasto koncepto. Kadangi tai trumpas filmas – tai viešai jį, kaip vieną kūrinį, rodyti sudėtinga, bet mielai parodyčiau Kretingos bibliotekoje“, – sakė Augustė.

„Legenda apie Petrą“ sukėlė daug diskusijų dėl savo neįprasto stiliaus. „Vieniems patiko, kitiems – ne. Manau, jei filmas sukelia diskusijų, kelia klausimų, jis – pavykęs, gyvas“, – svarstė filmo kūrėja, pridūrusi, kad po studijų norėtų ir stengsis likti kino industrijoje.

Mergina nėra linkusi savęs vadinti režisiere, labiau – režisūros studente. „Dar per daug klaidingų pasirinkimų darau kurdama filmus, dar esu tik mokymosi procese“, – tikino ji. Per pirmus studijų metus iš viso Augustei teko nufilmuoti 4 vaidybinius ir 2 dokumentinius trumpus filmus.

Ateityje mergina taip pat norėtų kurti dokumentiką, nes, anot jos, tai labai įdomus, pastangų, užsispyrimo reikalaujantis procesas: „Taip pat mane domina ir vaidybinis kinas, bet dar reikia daug išmokti ir sužinoti.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas