|
|
|
Prabėgo beveik 800 metų, bet vargšai ir raupsuotieji nedingo
Šią savaitę į Lietuvą buvo atvykęs Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) generalinis ministras brolis kunigas Chosė Rodrigezas Karbalijus. Pirmadienį atskridęs į Vilnių, viso pasaulio pranciškonų generolas iškart atvyko į Kretingą, kur jo laukė iš visos Lietuvos susirinkę broliai pranciškonai su Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolu broliu kunigu Astijumi Kungiu. Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M.Marijai bažnyčioje trečiadienio vakarą Ch.R.Karbalijus koncelebravo iškilmingas Šv. Mišias. Mišiose dalyvavo Apaštalikiškasis nuncijus - arkivyskupas Peteris Stefanas Zurbingenas, pranciškoniškos šeimos atstovai, gausus būrys parapijiečių, kretingiškių išrinktas Seimo narys Virginijus Domarkas.
Paskutinį kartą Lietuvoje pranciškonų generalinis ministras lankėsi prieš 17 metų - 1991-aisiais. Ch.R.Karbalijus į Lietuvą atvyko artėjant 2009 metams, kada bus minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis ir švenčiamas pranciškonų vienuolijos įsteigimo 800 metų jubiliejus. Dabartinis pranciškonų generolas yra 119-asis jų vadovas. Mažesniųjų brolių ordino generalinis suvažiavimas šešių metų kadencijai jį išrinko 2003 metais. Ch.R.Karbalijus gimė 1953 metais Ispanijoje. Jis yra vadovavęs Santjago de Kompastelos pranciškonų provincijai, buvo Europos Mažesniųjų brolių sąjungos pirmininkas. Baigė teologijos studijas Jeruzalėje ir Šventojo Rašto studijas Romoje, moka ispanų, italų, portugalų, prancūzų ir anglų kalbas, supranta kataloniškai. Su “Pajūrio naujienomis” Ch.R.Karbalijus kalbėjosi italų kalba, vertėjaujant broliui kunigui Linui Vodopjanovui. - Koks Jūsų vizito į Lietuvą tikslas? - Šventas Pranciškus reguloje rašo, kad generalinis ministras lankytų savo brolius. Taigi mano atvykimas čia yra brolių lankymas. Atvykau, kad dar labiau pažinčiau brolių gyvenimą, veiklą ir jų misiją. Atvykau ir dėl to, kad padrąsinčiau juos gyventi pranciškonišką gyvenimą, kad jį matydamas drąsinčiau ir save dar tvirčiau žengti pranciškoniško gyvenimo keliu. Pranciškonų Šv. Kazimiero provincija yra jauna provincija, kuri gali daug pasakyti visam mūsų ordinui. - Ar brolių pranciškonų misija Lietuvoje yra kažkuo ypatinga? - Mažesnieji broliai pranciškonai turi savo pašaukimą gyventi misijoje įvairiose situacijose ten, kur juos kviečia. Gyventi evangelija, brolijoje, bendruomenėje, mažume ir vienybėje su vietine bažnyčia ir Dievo tauta. Ypatingai su tais mažaisiais, apleistaisiais. Mažesnieji broliai per visą savo istoriją buvo ir ateity nori būti liaudies broliais. Tai - broliai, kurie yra šalia žmonių. Lietuvos pranciškonų provincija turi mąstyti, kaip toliau tęsti tą misiją - būti šalia paprastų žmonių, jiems tarnauti, liudyti evangeliją. Liaudis - Dievo tauta yra didelė galybė. Lietuvos pranciškonai praeity davė tokios tarnystės gerą, sektiną pavyzdį. Šiandieną, matydami tuos jaunus brolius, tikimės, kad jie tęs šią tradiciją. Mes negalime liautis siekę, kad mus vadintų liaudies broliais. Tai yra mūsų pašaukimas ir misija. Noriu užtikrinti Lietuvos žmones, kad visada būsime su jais. - Asyžiuje, Italijoje įsteigtam Šventojo Pranciškaus Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui kitąmet sukaks 800 metų. Kaip šie šimtmečiai pakeitė ordiną ir jo brolius? - Pasikeitė įvairios situacijos ir aplinkybės. Nepasikeitė evangelijos ir tų, kurie nori gyventi ta evangelija, tikrumas. XII amžiuje buvo reikalingi žmonės, kurie liudytų evangeliją radikalioje formoje, XXI amžiuje toliau būtina gyventi pagal evangeliją. XII amžiuje buvo daug vargšų ir atskirtųjų - raupsuotųjų. Vakar buvo kūno raupsai, kurie dingo, šiandieną turime daugybę kitų atskirtųjų - raupsuotų kitaip. Nedingo vargšai. Mums yra reikalinga atrasti naujas neturto formas ir atsakyti į jas savo gyvenimu. Taigi pranciškonų pašaukimas reikalingas ir šiandieną, kadangi ir šiandieną yra aktuali evangelija, aktualus tas pats neturtingojo Pranciškaus balsas. Ačiū broliams, kurie pasirinko tą kelią, taip pat ir čia, Lietuvoje. - Kaip plačiai vienuoliai pranciškonai yra pasklidę pasaulyje? - Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordinas yra antrasis pagal dydį katalikų vienuolių ordinas pasaulyje: 16 tūkstančių brolių gyvena 150 pasaulio vietų, 5 kontinentuose. Turime universitetus, turime brolių, įgijusių aukštus mokslinius laipsnius ir brolių, kurie yra labai paprasti. Ir visi jie broliai turi vietą pranciškoniškoje šeimoje, visi yra Dievo dovana. - Koks Jūsų didžiausias troškimas? - Aš turiu dvigubą troškimą. Vieną broliams: jų prašau sugrįžti prie evangelijos. Gyventi, siekti gyventi evangelijoje su tuo šviežumu, energija, kaip gyveno šventas Pranciškus. Gyventi mažume ir liudyti visur Jėzų Kristų. Kitas mano troškimas skirtas vyrams ir moterims. Šiandieną jų prašau, kad jie nebijotų atverti savo širdies durų Kristui. Kada Kristus ateina į žmogaus gyvenimą, jis nepaima nieko, bet duoda. Duoda laimę ir gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą gyventi. Ir to niekas negali suteikti, tiktai vienintelis Kristus. “Pajūrio naujienų” skaitytojams linkiu ramybės ir taikos, kuri ateina iš Jėzaus Kristaus. Nebijokite - Jėzus su mumis. Ir mažesnieji broliai Lietuvoje meldžiasi už jus, vaikščioja su jumis, yra šalia jūsų, nes jus myli. Nieko kito nedarome, o tik atsakome į Jo meilę.
|
|
