Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Areštinė kai kam atstoja namus

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Teisėtvarka
  • 2008-02-22

Vidutiniškai vienu metu Kretingos policijos areštinės kamerose būna uždaryti septyni asmenys. Keletą jų policijos pareigūnai gerai pažįsta,- stogas virš galvos, lova ir skanus maistas vilioja nepritekliuose gyvenančius žmones ir benamius. Šie, vos užvėrę komisariato duris, specialiai vėl nusižengia, kad būtų grąžinami atgal į areštinę.

Dabar į areštinę gali pakliūti ir Kelių eismo taisyklių pažeidėjai.

Pareigūnų teigimu, Kretingos rajono policijos komisariato areštinė, pradėta eksploatuoti prieš aštuonerius metus, yra geros būklės: aštuonios kameros yra gana erdvios, jose – reikalingi baldai, tualetai, prausyklos.

Įvairaus dydžio – vienvietėje, trivietėje ir dvivietėse – kamerose vienu metu gali būti sulaikyta 16 žmonių.

Per 2007 metus areštinėje pabuvojo 331 asmuo, atvežtas iš tardymo izoliatorių, kolonijų bei kitų teritorinių policijos komisariatų. Mūsų rajono policijos pareigūnai sulaikė 96 ir suėmė 29 asmenis.

Administracinį areštą, kuris ilgiausiai gali trukti 30 parų, atliko 102 asmenys. Areštuotųjų padaugėja vasaromis. Kadangi Palangoje areštinės nėra, pažeidėjai iš ten vežami į mūsų rajoną. Jei vietos Kretingos areštinėje nebėra, asmenys perkeliami į Klaipėdą. Visoje šalyje yra 46 areštinės.

Prieš keletą metų, pasikeitus Baudžiamajam kodeksui, į areštinę patekdavo mažiau žmonių. Tačiau jų skaičius vėl gali padidėti, nes dabar čia atsidurs ir tie, kuriems teismas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirs administracinį areštą.

Moterys, vyrai ir nepilnamečiai uždaromi atskirose kamerose. Kambariokais netampa ir asmenys, į areštinę patekę už administracinį teisės pažeidimą ir nusikalstamą veiką. Kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, į vieną kamerą nėra talpinami to paties nusikaltimo bendrininkai.

Pasak A. Paulausko, konfliktų tarp kambariokų pasitaiko retai. Tokiais atvejais tarpusavyje nesugyvenantys žmonės perkeliami į skirtingas kameras.

Areštinėje būnantys žmonės negali turėti ginklų ar aštrių daiktų, mobiliųjų telefonų, alkoholio, kitų svaigiųjų medžiagų. Kartais jie, dažniausiai nepilnamečiai, apgadina ir apipaišo kamerų sienas, baldus.

Pareigūnai areštinėje uždarytus asmenis nuolat stebi. Į kameras vedantis koridorius yra filmuojamas.

Sulaikytieji asmenys maitinami tris kartus per dieną. „Kai kurie žmonės taip skaniai namie nevalgo, kaip čia“, - sakė A.Paulauskas. Jis apibūdino įprastą dienos meniu: pusryčiams – 4 sumuštiniai ir arbata, pietums – sriuba ir antras patiekalas: salotos, bulvės, kotletas, vakarienei – košė.

Maisto, higienos priemonių sulaikytiesiems asmenims atneša ir jų šeimų nariai. Su jais galima pabendrauti tiesioginio ryšio telefonu pasimatymų kambaryje. Šeimos narius nuo sulaikytųjų skiria stiklas.

Pareigūnai pastebi, kad areštinėje atsidūrusius vyrus dažniausiai lanko tėvai, žmonos – rečiau: jos būna nusivylusios sutuoktiniais ir nebetiki, kad jie pasitaisys.

Areštinėje atsidūrę asmenys neretai serga įvairiomis ligomis. Todėl areštinės kameros dezinfekuojamos.

Pareigūnams alkoholikus, kuriems prasideda baltoji karštinė, tenka vežti į gydymo įstaigas. Jei asmuo į areštinę pateko už administracinį teisės pažeidimą, jis vežamas į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę, jei kaip padaręs nusikalstamą veiką – į Lukiškių ligoninę.

Kretingos rajono policijos komisariate yra trys laikino sulaikymo kameros, į kurias patenka asmenys, vengiantys sulaikymo, agresyviai besielgiantys, trukdantys pareigūnams dirbti. Dažniausiai čia atsiduria neblaivūs žmonės. Ilgiausiai sulaikymo kameroje asmuo išbūna penkias valandas.

Jei tarp sulaikytųjų yra nepilnamečių, jų tėvus policija iš karto informuoja.

Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas Marius Martišius teigė, kad budėtojams iš skambinančiųjų nukentėjusiųjų ypač svarbu sužinoti kuo daugiau informacijos. Ji perduodama į įvykio vietą vykstantiems pareigūnams, kurie iš anksto numato veiklos planus.

112 – kol kas tik skambinant policijai

Pirmieji apie nelaimę išgirsta budėtojai: į juos kreipiasi į komisariatą atėję ar paskambinę žmonės. Budėtojai gyventojus nukreipia pas reikiamą pareigūną.

Kretingos rajono policijos komisariato budėtojai per parą vidutiniškai sulaukia dešimt informacinių pranešimų. Dažniausiai skambinantieji prašo sujungti su reikiamo pareigūno kabineto telefonu.

Pagalbos skambučių – mažiau negu pusė visų. Komisariate veikia dvi telefono linijos.

Skambučių, pranešimų ir įvykių ypač padaugėja prieš pilnatį ir per ją.

Pasitaiko, kai skambinantiesiems nereikia jokios pagalbos: tiesiog jie nori pakalbėti su pareigūnais ar pajuokauti. Už tokį elgesį pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą numatyta 300-600 Lt bauda arba 30 parų administracinis areštas. Už šį nusižengimą yra nubaustų ir mūsų rajone.

Sulaukęs nukentėjusio asmens skambučio, budėtojas užduoda nemažai klausimų, kad būtų surinkta kuo daugiau informacijos.

„Informaciją budėtojas perduoda policijos pareigūnams, vykstantiems į įvykio vietą. Kuo daugiau jie žino, tuo lengviau jiems orientuotis, numatyti, kaip veiks atvažiavę į įvykio vietą. Be to, budėtojas sprendžia, kokius pareigūnus siųsti į įvykio vietą, pavyzdžiui, ar būtina važiuoti ir ekspertui, kriminalistui“, - paaiškino Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas Marius Martišius.

Jis pastebi problemą: mūsų rajono gyventojai nežino, kad skambinant telefono numeriu 112 jie yra sujungiami tik su Kretingos rajono policijos komisariato budėtojais.

„Budėtojai turi pasakyti greitosios medicinos pagalbos ar gaisrinės telefono numerius. Žmogus tada skambina ten. O nelaimės atveju brangi kiekviena minutė“, - sakė M.Martišius.

Planuojama, kad Bendrojo pagalbos centro veikla bus išplėsta iki kitų metų. Tada visi skambučiai numeriu 112 bei senaisiais numeriais veiks centralizuotai visoje Lietuvoje: juo paskambinus bus galima sulaukti pagalbos ne tik iš policijos, bet ir iš medikų, ugniagesių. Kol kas šia paslauga žmonės gali naudotis tik Vilniaus miesto teritorijoje ir su ja besiribojančioje Vilniaus rajono dalyje.

Bendrasis pagalbos telefono numeris 112 visoje Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.

Šis telefono numeris nuo 2003 metų veikia visoje Europos Sąjungoje, skambinant tiek fiksuoto, tiek mobiliojo ryšio telefonais.

Trumpieji pagalbos tarnybų numeriai: gaisrinė – 01, 011 („Bitė“ ir „Tele-2“), 101 („Omnitel“); policija – 02, 022 („Bitė“ ir „Tele-2“), 102 („Omnitel“), greitoji medicinos pagalba – 03, 033 („Bitė“ ir „Tele-2“), 103 („Omnitel“).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas