|
|
|
Mokykloje – nemalonūs potyriai
Ne visi mokytojai, tėvai ar net mokiniai nori tai pripažinti, bet mokykla sukelia tikrai daug nemalonių emocijų. Kiekvieno mokinio patirtis yra skirtinga, tačiau dauguma jums pasakys, kad mokykla priverčia juos pajausti nerimą, stresą, baimę, nuovargį ar pyktį sau. Mokykla – vieta, kurioje mes, moksleiviai, turėtumėme jaustis saugiai, pakrauti energijos, noro pažinti pasaulį, sužinoti savo galimybes ir jas dar labiau praplėsti, o ne privesti iki tokių situacijų, kuriose mes mieliau nejaustumėme nieko. Keletas Palangos Senosios gimnazijos moksleivių pasidalino savo patirtimi ir papasakojo savo įspūdžius, susijusius su mokykla. Patiria stresą Kalbant apie nuotaikos pokyčius vėl pradėjus lankyti mokyklą galima sulaukti labai daug skirtingų atsakymų, nes vis dėlto visi patiriame skirtingas emocijas. „Nuotaika pablogėjo. Labiau pavargstu, nors miegu dar daugiau negu vasarą. Manau, tam daugiausia įtakos daro stresas, kylantis mokykloje“, – sakė Patricija Andrijauskaitė. Jai antrino Gustas Vieversys: „Pastebėjau pokyčius: padaugėjo streso, nes reikia stengtis suprasti dalykus, kurių tu taip puikiai neišmanai, tai sunku ir priverčia jaustis neprotingu ir kartais net prisideda prie neapykantos sau. Šiuos jausmus stiprina blogi pažymiai, sudėtingos pamokos ir artėjantys kontroliniai.“ Kiti taip pat tikino, kad patiria stresą mokykloje, tačiau jaučiasi kiek kitaip. „Pirmąją savaitę tikrai jaučiausi gerai tarp žmonių, bet dabar, atrodo, viskas aplinkui spaudžia ir jaučiu įtampą dėl namų darbų, kontrolinių, savo produktyvumo, ateities ir panašiai“, – kalbėjo Gabija Vaitkutė. Po vasaros atėjus į mokyklą, kai kurie jaučiasi ir pozityviau. „Esu linksmesnė, pozityvesnė, nes – apsupta žmonių, bet tuo pačiu jaučiu daug streso prasidėjus priešpaskutiniams metams mokykloje, sunku žinoti, ar gerai pasirinkau mokomuosius dalykus, ką norėsiu studijuoti. Tad nuotaika – per vidurį: streso, nežinojimo, pozityvumo, linksmumo ir vilties balansas“, – atviravo Beatričė Motijauskaitė. Atsipalaiduoja įvairiai Visi moksleiviai, paklausti, ar, jų manymu, mokykla daro įtaką jų emocinei sveikatai, atsakė, kad taip. „Vieni moka tai paslėpti ir viską patiria viduje, o kiti jau nebegali išlaikyti visko ir pratrūksta. Manau, visi jį patiriame, taip pat ir aš, tik dauguma apie tai nešnekame“, – teigė G. Vaitkutė. Beatričė atskleidė, kad tie, kurie siekia daugiau, patiria ir daugiau neigiamų emocijų: „Tavo darbas yra vertinamas pažymiais, apskritai paskutiniais metais mokytis – sunku. Manau, reaguoja stipriau, susiduria su daugiau streso tie, kuriems labiau rūpi mokslai, jų ateitis ir tie, kuriems yra sunku susitvarkyti su nerimu, kylančiomis problemomis per mokslo metus.“ Tad kaipgi patirdami tiek daug streso ir nerimo, šie jaunuoliai sugeba atsipalaiduoti ir jaustis laimingi? Dauguma paminėjo, kad juos džiugina laikas, praleistas su artimaisiais, draugais, kompiuterinių žaidimų žaidimas, filmų žiūrėjimas, miegas, muzikos klausymas ar kūrimas bei paprasčiausias – nieko neveikimas. Kiti prisimena vasarą, laukia atostogų. Taip pat, deja, daugumai mokyklos sukeltą stresą padeda ištverti ir psichotropinės medžiagos, tokios, kaip cigaretės, alkoholis ir pan. Išgyvena skirtingai Ilgalaikis stresas dažniausiai priveda iki emociškai trapios būsenos ar „pratrūkimo“. Visi tai išgyvename skirtingai. „Ne kartą esu norėjusi tiesiog imti ir viską mesti, pabėgti, išsirėkti. Nepasakyčiau, kad tai kartojasi itin dažnai, bet vis tiek nemalonu ir kiek keista, nes nemanau, kad mokykla turėtų sukelti tokius jausmus ir mintis“, – patirtimi dalijosi Gabija. Kiek kitaip elgiasi Meda Paliūnaitė: „Kai jau jaučiu, kad mano emocinė būklė silpsta, pailsiu ir atsiriboju nuo tų dalykų, kurie priverčia mane taip jaustis.“ Mokiniai mano, kad mokytojai supranta jų jaučiamas emocijas. „Kai kurie iš mokytojų stengiasi ir parodo palaikymą, rūpestį, bet kiti mokytojai, atrodo, nenori pripažinti, kad mums iš tikrųjų sunku. Mokykloje daroma psichologinė įtaka mus moko patiems susitvarkyti su savo problemomis, suprasti, analizuoti pačius save ir tiesiog kabintis į gyvenimą“, – kalbėjo Gabija. Galima spręsti problemą Mokyklų situacija mokinių sveikatos atžvilgiu nėra gera, reikia ieškoti tam sprendimų. Beatričė siūlo: „Reiktų daugiau konsultuoti apie tai, kaip pasirinkti dalykus, kaip save pažinti, kaip žinoti, ko nori gyvenime, kaip susitvarkyti su stresu, kaip mokytis, kaip žinoti savo vertybes. Taip pat užduoti mažiau darbų, kai kuriems mokytojams būti supratingesniems. Be to, atnaujinti privalomos literatūros kūrinius, nes visi yra parašyti labai seniai, sunku suprasti, ko jie turi išmokyti, ką jie reiškia ir kodėl mums reikia juos skaityti.“ Štai G. Vaitkutė siūlo dar kitokius galimus pokyčius: „Būtų puiku, jeigu vyktų kokios pamokos ar paskaitos, kuriose parodytų įvairių pratimų, kaip valdyti stresą, nerimą ir pan. Tiesiog norėčiau, kad apie tai mokyklose būtų daugiau šnekama. Norėčiau, jog mokiniai suprastų, kad mes visi taip jaučiamės ir kad tai yra visiškai normalu.“ „Mano nuomone, patys mokytojai nesupranta, kokį spaudimą mokiniai patiria, o geriausias sprendimas vaikams, kurie negali susitvarkyti su savo emocijomis, – pasikalbėti su mokyklos psichologe, bet reikia paaiškinti, kad tai nėra gėdingas dalykas“, – pridūrė M. Paliūnaitė.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
