|
|
|
Kolekcijoje – Kretingos pranciškonų spaustuvės leidiniai
Ilgametė „Pajūrio naujienų“ laikraščio platintoja Rita Nagienė yra ir aistringa kolekcininkė, renkanti istorinius atvirukus, įvairius spaudinius apie Kretingą. Kolekcininkė yra surinkusi ir pluoštą leidinių, kurie buvo išspausdinti 1935–1940 m. veikusioje Pranciškonų spaustuvėje, įkurdintoje vadinamajame Šv. Antano namelyje, kuris dabar priklauso Pranciškonų gimnazijai, Vilniaus gatvėje. Gausu įdomių faktų Tarp R. Nagienės kolekcijos leidinių – keletas 1937–1940 m. išspausdintų garsiojo pranciškono Augustino Dirvelės sudarytų ir redaguotų kasmėnesinių leidinių „Pranciškonų pasaulis“. Tai – pasauliečių pranciškonų, vadinamųjų tretininkų, leidinys, kuriame nušviečiamas jų brolijos gyvenimas, įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje bei svarbiausios Bažnyčios naujienos. Įdomu tai, kad iš pradžių šis leidinys vadinosi „Šventojo Pranciškaus varpelis“, o po metų – nuo 1936-ųjų – pavadintas naujai. R. Nagienė atkreipė dėmesį, kad leidinyje galima aptikti šiandienos skaitytojui itin patrauklių detalių, tarkim: Pranciškonų spaustuvės adresas prieškariu skyrėsi nuo dabartinio Vilniaus gatvėje – tuomet šis pastatas buvo pažymėtas 20-uoju numeriu, o dabar Nr. 6. Tačiau įdomiausia yra tai, kad nurodomi tik dviženkliai telefono numeriai: spaustuvės – tel. 83, o Pranciškonų vienuolyno – tel. 15. Šiandieniniam Kretingos katalikų parapijos leidiniui „Kelyje“ prieškariu prilygo laikraštėlis „Kretingos R. (Romos) K. (Katalikų) parapija“, kurį redaguodavo parapijos klebonai. Kolekcininkės turimus 1937 m. leidinius redagavo kunigas Leonas Jocas. Laikraštėlyje pateikiama ne vien Kretingos tikintiesiems, bet ir visam miestui aktuali informacija apie užsakius ir santuokas, krikštynas ir mirtis. Tarkim, 1937-ųjų spalio mėn. leidinyje dėmesį traukia parapijiečių mirčių statistika: dominuoja mirę kūdikiai, sulaukę vos kelių savaičių ar kelių mėnesių amžiaus, ir jauni – apie 30 metų – žmonės. Iš 16 mirusiųjų – tik 2 perkopę per 70–80 metų.
Leidiniais atsidėkota geradariams Kolekcininkės turimas kasmet leidžiamas „Misijų metraštis“, kaip skelbiama jo tituliniame lape, buvo skirtas kaip dovana tiems geradariams, kurie paaukojo bent po 1 Lt. Leidinys orientuotas visiems Lietuvos tikintiesiems: aprašomos katalikų misijos įvairiuose pasaulio kraštuose, nurodytas pasaulio katalikų ir dvasininkų skaičius: tarkim, 1937 m. pasaulyje buvo skaičiuojama esant 363 mln. 734,8 tūkst. katalikų, 321 tūkst. kunigų, iš jų 64 tūkst. vienuolių. Kunigų Europoje tuo metu būta 252 tūkst., Azijoje – 10,5 tūkst., Amerikoje – 51,5 tūkst., Afrikoje – 4,8 tūkst., Australijoje – 2,2 tūkst. Įdomu ir tai, kad iki Kretingoje įvyksiant Eucharistiniam kongresui, buvo pateiktas sąrašas Lietuvos pasaulinių tretininkų kongregacijų ir jų kunigų direktorių fotografijos. Šių kongregacijų būta dažnoje parapijoje – Lietuvoje iš viso per 150, o jų centras – Kretingoje. Kretingoje taip pat buvo leidžiamas kunigo Juozo Gedgaudo redaguojamas religinis savaitraštis „Sursum Corda“, kurį galima buvo prenumeruoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo prenumerata metams kainavo 4 Lt, užsieniuose – 10 Lt, o Amerikoje – 2 dolerius. Tarkim, 1939 m. gegužės 21 dienos numeryje gvildenama viena Jono evangelijos ištraukų, publikuojami moksliniai straipsniai „Reikalingiausias mokslas – liaudies katekizmas“, „Kuo mes į Dievą panašūs“, pamintijimai apie tai, kad kas bloga, vis vien išeina į gera.
Įrangą atplukdė iš JAV Nors Vikipedijoje pateikti duomenys, kad Kretingos pranciškonų spaustuvė veikė dešimtmetį – nuo 1930-ųjų iki sovietų okupacijos 1940-aisiais, tačiau, pasak istoriko Kretingos pranciškonų gimnazijos pedagogo Vaido Kuprelio, tai nėra tikslu: „Spaustuvė pradėjo veikti tik po to, kai buvo pastatytas Šv. Antano namelis – 1934 metais. Jos įkūrėjas Kretingos vienuolyno gvardijonas, o vėliau provincijolas Augustinas Dirvelė, kurio rūpesčiu lietuviai JAV rinko aukas ir paties Šv. Antano namelio, kaip prieglaudos statybai, ir spaustuvės įrangai. Vienas pagrindinių rėmėjų buvo JAV tarnavęs kunigas Pranciškus Juras. Už paaukotas lėšas buvo nupirkta moderni spaustuvės įranga ir atplukdyta iš Niujorko į Klaipėdą, o iš jos pasiekė Kretingą. Įranga buvo sumontuota pusrūsyje, kur dabar veikia Pranciškonų gimnazijos dirbtuvės.“ V. Kuprelio žodžiais, spaustuvėje buvo spausdinami 4 pagrindiniai leidiniai: „Pranciškonų pasaulis“, „Sursum Corda“, kasmetiniai žinynai-kalendoriai „Misijų metraštis“ ir „Šv. Antano kalendorius“, taip pat – atvirukai su Kretingos vaizdais, įmonių blankai, plakatai, skelbimai bei religinio turinio knygos.
Pirmoji knyga apie Kretingos istoriją Iš stambesnių leidinių, akcentavo V. Kuprelis, svarbiausia yra 1940 m. plonais viršeliais išleista, 25 nuotraukomis iliustruota knyga „Pranciškonai Kretingoje“, kurią redagavo tuometinis Šv. Antano kolegijos rektorius Justinas Vaškys. „Tai – pirmoji spausdinta knyga ne tik apie Kretingos pranciškonus, bet ir apie Kretingos miesto istoriją“, – patikino istorikas. Knygoje pateikta išsami pranciškonų brolijos Kretingoje apžvalga nuo jos įsikūrimo XVII a. pradžios iki prieškario. „Kretingos vardas šiandien yra plačiai žinomas ir mūsų tėvynėje, ir už jos ribų, ypač – Amerikoje, kur yra daug mūsų brolių ir sesių. Kas gi garsina Kretingos vardą? Ar šis nedidelis pasienio miestelis garsėja savo pramone ir prekyba, ar savo praeities didingumu? Jei tik pasižiūrėsime į šį vis pradedantį atkusti miestelį, tai galėsime drąsiai pripažinti, kad jis, būdamas Lietuvos pakrašty, <...> nesulaukė pakankamo dėmesio ir rūpesčio, <...> dar ir šiandien didesnę miesto dalį užima medinės lūšnos. Tik paskutiniais metais buvo pastatytas vienas kitas gražesnis namas: bankas, pradžios mokykla, bet bendrą Kretingos vaizdą nedaug tepakeitė. Taigi turėtų būti kitas akstinas, kuris keltų ir garsintų Kretingą. Tas kultūrėjimo akstinas ir yra pranciškonų vienuolynas“, – knygos „Pranciškonai Kretingoje“ pratarmėje rašo J. Vaškys.
|
|
