- Ypatingas jausmas neaplanko, kai ateina pavasaris. O ateina jis kaip ir visiems – tada, kai atšyla, pradeda žydėti gėlės. Seniau turėjau daržą, šiltnamį, bet tai jau praeitis. Liko gėlės – jas Lietuvoje močiutės augina. Pavasarį pradeda sklandyti malonus kvapas. Jis įkvepia judėti į priekį, skatina gyventi ir džiaugtis.
Stanislovas Tiškus:
- Gegužės mėnesį – kai jau iš tikrųjų šilta. Tada aplanko geresnė nuotaika, energija. Juk žiemą nėra kas veikti, o pavasarį – kas kita. Mieste daugiau žmonių, šurmulio. Sodo, deja, neturiu – jis tik vagims vilioti. Žmonai pavasarį kartais gėlių padovanoju, jei yra proga. Nes meilė – kai gražiai sugyveni, o ne gėlių skaičius.
Algimantas Jaselskis:
- Man pavasaris nuolat – kvepiantis hiacintais. Gal todėl, kad aš optimistas. Blogo oro nebūna – tik bloga nuotaika, apranga. Viską lemia tai, kaip priimi gyvenimą. Be to, gyvenu Airijoje – ten nuolat žaliuojantis pavasaris. Kai jis šalia, gera nuotaika, daug energijos. Norisi savo moteriai dovanoti gėles arba nuvežti ją prie milžiniško tulpių lauko.
Birutė Viskontienė:
- Pavasaris ateina pavasarį – kai atšyla, augalai pradeda augti, o gėlės žydėti. Pavasarį labiau pajaučiu balandį, gegužę. Nors niekas ypatingai mano gyvenime nepasikeičia, džiugina šiluma, geresnis oras. Pavasaris asocijuojasi ir su daržu – išeinu sėti agurkų, žirnių, pupų, vėliau pomidorų.
