Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 11 %
Naktį7°C debesuotumas 66 %
Apklausa

Ar pritariate, kad būtų suvienodinta bazinė pensija turintiems ir neturintiems darbo stažo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kyla labai liūdnos mintys dėl jau Vyriausybės lygiu suplanuotų sveikatos apsaugos reformų. Kad jo suplanuotos, supranti iš sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos pasisakymų. Svarbu viską mažinti, siaurinti, o kaip bus žmogui – niekam nesvarbu.

Reali statistika tokia: kas penkta šeima nesusilaukia palikuonių, tai yra 20 proc. šeimų senatvėje neturės, į ką atsiremti, kitų 20 proc. šeimų vaikai išvykę į artimesnius ar tolimesnius užsienius, ir joks „skaipas“ ar telefono skambutis nenuveš sergančių tėvų į Klaipėdą, o tuo labiau – Kauną ar Vilnių.

Kam rūpi, kaip tie senoliai gyvena, kokia jų buitis? Dar gerai, jeigu vienas jų bent kiek stipresnis. Per 30 metų kaimuose, gyvenvietėse išnyko felčerių punktai, vaistinės. Kas iš to, kad šeimos gydytojas išrašė elektroninį receptą – vaistų parsivežti reikia važiuoti į miestą, o autobusas važiuoja porą kartų per savaitę, taksi neprivažinėsi – pensijos per mažos.

1992 metais į Kretingos ligoninę atvyko 3 Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškinti, supažindinti, kokia bus medicina. Buvo pasakyta: jei žmogus neturės sveikatos draudimo, jam teikti pagalbos neturėsime teisės. Pilna salė rajono gydytojų suūžė nuo pasipiktinimo: „Mes davėme Hipokrato priesaiką bet kokiomis aplinkybėmis gelbėti žmogų, neatsakyti pagalbos, nepakenkti.“

Jau pati pirmoji reforma pasirinkta netinkama, ką ir pati valdžia pripažino. Tai buvo daugiau patogus sprendimas ligonių kasoms, kaip suskaičiuoti apmokėjimus, iš čia gimė poreikis gausybei siuntimų pas specialistus, nes po kelių savaičių kursų šeimos gydytojai netapo okulistais, ginekologais ir kitų sričių specialistais.

Prasidėjus pandemijai ir karantinui, visas darbas susijaukė dar labiau. Gydytojai barami už prastus profilaktinio darbo rodiklius. Kaip jie bus geri, jei žmonės neateina pas gydytoją, nes karantinas, o gydomi telefonu, elektroniniais receptais, juk reikia atlikti tyrimus, EKG, reikia specialistų konsultacijų, siuntimas galioja tik mėnesį, nepakliuvai – vėl būtinas naujas siuntimas.

Įtarus infarktą, insultą, buvo nuspręsta ligonius vežti į specializuotus skyrius Klaipėdoje, todėl dalis ligonių nebebuvo gydomi Kretingoje, nors vyresniems žmonėms, kuriems jau per 70–80 metų, geriau savas miestas, sava ligoninė ir savi medikai, pagaliau – galimybė aplankyti, nupirkti, ko reikia, atnešti. Juk žmogus – ne daiktas, dar yra ir jausmai, net ir mirštantysis nori palaikyti artimo žmogaus ranką. Pagaliau nuvykti tyrimams, konsultacijoms į Klaipėdą užtrunki kelias valandas, net visą dieną, o kelionė taksi – 50 eurų ir nebeturi. O grįžti dar labiau išsekęs ir pavargęs.

Planuojama reforma dvelkia visišku nužmogėjimu. Ar tokios laisvos Lietuvos troškome? Ji paprastiems žmonėms tapo pamote.

Kretingos rajono ligoninė buvo viena geriausių respublikoje, čia specialistui gauti darbą nebuvo lengva: draugiškas kolektyvas, arti Klaipėda, Palanga, geras susisiekimas su Kaunu, Vilniumi.

Kiekviena reforma, kiekvienas ministras sugalvodavo naujų reikalavimų, kitas, ankstesnįjį pakeitęs, nieko neatšaukdavo, bet pridėdavo naujų, taip augo popierizmas, kad net prisiminti viską darosi sunku, dokumentų bylos nebetelpa spintose. Pats apmokėjimas už kiekvieną prisirašiusį žmogų nuo pradžios skirtas per mažas, norint daugiau uždirbti, vienam gydytojui reikia 2–3–4 tūkstančių pacientų, bet tada, norint visus sužiūrėti, reikėtų dirbti ne 6 val., o dvigubai tiek, nes dalis žmonių lieka nesužiūrėti, tad ir sulaukia žmonės savo eilės per vėlai, kai nieko nebegalima padaryti. Didėja mirtingumas, daugėja savižudžių, patys medikai pervargsta, perdega.

Ir vėl – reforma, kuri dar pablogins ir taip blogas sąlygas, gal tiesiog niekaip nesulaukdama, kol išmirs senoji „prarastoji“ karta, ant savo pečių nešusi visus pokario sunkumus ir nepriteklius, nes per daug mato, o valdžios vyrai, kokiu klausimu besikreiptum, „užkalbinėja dantis“, tai ir žmonės nebetiki, kad ir tas baisus virusas yra, nebetiki skiepais, nors ligos turi savo eigą, ir klaida neklausyti, ką sako mokslininkai, infektologai, o valdžiai reikia suvaldyti ir ligą, ir ekonomiką.

Ona NORMANIENĖ Gydytoja


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas